Osvaldas Kudzevičius legendine jachta "Lietuva" rūpinasi penkiolika metų. Šiuo laivu buriuoti išmoko daugiau nei du šimtai jaunuolių. Jachtos kapitonas teigė, jog beveik visi dabar žinomi buriuotojai yra bent kartą pabuvoję ant "Lietuvos" denio.

Laivas su dvasia

Kapitonas nesitikėjo, jog už darbą, kuris jam patinka, bus paskelbtas vienu pilietiškiausių žmonių. "Aš darau tai, kas man patinka. Mielai dirbu su jaunimu, leidžiu savo laiką prie jachtos. Jei tai laikoma pilietiškumu – tuomet valio", – kalbėjo kapitonas. Jo nuomone, kiekvienas iš mūsų širdyje yra pilietiškas, jei stengiasi dėl miesto, savo bendruomenės, šalies. Užtenka nors nešiukšlinti. "Kiekvienas taip turėtų gyventi", – įsitikinęs O.Kudzevičius.

Tik atšilus orams kapitonas beveik kiekvieną vakarą ir savaitgalį praleidžia prie jachtos Smiltynės jachtklube. Darbų daug, o laiko visada neužtenka. Net žiemą, kai jachta ramiai ilsisi ant kranto, galima sutaisyti laivo variklį, įvairią techniką. Atsiranda ir krūvos popierių, dokumentų, kurių nespėta sužiūrėti per vasarą.

Niekas už šį darbą kapitonui nemoka, bet, anot jo, jis gauna kitokį atlygį – dvasinį. "Man daug reiškia ir bendravimas su jaunimu, ir pats laivas. Juo plaukiojo mano tėvas, pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo apiplaukta aplink pasaulį. Man svarbu, kad laivas būtų gyvas. "Lietuva" pripildyta tam tikros dvasios, tai nėra tik daiktas. Kartą manęs vienas buriuotojas paklausė: "Tikriausiai "Lietuvoje" beveik visi buriuotojai yra apsilankę?" Iš tiesų, gal ne visi, bet bent jau dauguma tai tikrai. Džiugu, kad yra žmonių, kuriems ši jachta reikalinga. Tai didžiausias atlygis", – pasakojo O.Kudzevičius.

Kapitonas prisiminė, jog ant "Lietuvos" denio jis beveik užaugo. Jo tėvas, garsusis buriuotojas Steponas Kudzevičius, į laivą pasiimdavo vos ketverių metukų sūnų. Truputį paaugęs O.Kudzevičius jau dalyvaudavo regatose. "Nepamiršiu to jausmo, kai laivas skrodžia bangas ir neria žemyn", – užsisvajojo kapitonas.

Buriuotojas teigė, jog kad ir kiek laiko plaukiotų, jam visada atrodo, kad kažko dar nemoka. "Nėra ribų tobulėti. Tiek jūra, tiek darbas su žmonėmis mane moko ko nors naujo", – įsitikinęs O.Kudzevičius.

Su naujokais nelengva

Daugiau nei trisdešimties metų jachta vis dar plaukia ir skina laimėjimus tik dėl atkaklaus kapitono ir įgulos darbo. O.Kudzevičiui net baisu pagalvoti, kad ateis laikas, kai jachta nebegalės plaukti. Jau dabar varžybose "Lietuva" būna seniausia.

Kiekvieną pavasarį tvarkyti jachtą ateina naujų ir jau buriavusių žmonių. Kapitono teigimu, buriuoti "Lietuvoje" išmoko daugiau nei du šimtai jaunuolių.

Ryžtą palaiko įgula

O.Kudzevičius jau penkis kartus su jaunimu dalyvavo tarptautinėje, daugiau nei penkiasdešimt metų gyvuojančioje regatoje "The Tall Ships Races". Praėjusieji metai jiems buvo labai sėkmingi. Jachta "Lietuva" tarp savo klasės laivų užėmė pirmąją vietą.

Pasak kapitono, svarbus įgulos susikalbėjimas, pasiryžimas laimėti, bendra atmosfera laive. O.Kudzevičius teigė, jog jo nuotaiką ir ryžtą plaukimo metu palaiko įgula. "Kai matai, kad įgula nori kovoti ir nenuleidžia rankų, tai didžiausia pagalba sunkiomis minutėmis", – teigė pašnekovas.

Kapitonas prisipažino, jog kiekvieną rudenį savęs paklausia, dėl ko tai daro. "Praeina ta dvasinė krizė ir vėl laukiu pavasario, plaukimo, naujų iššūkių, naujų žmonių", – kalbėjo O.Kudzevičius. Kapitonas pabrėžė, jog labiausiai jis dėkingas savo šeimai. "Jei neturėčiau greta savęs tokių žmonių, man būtų nepalyginamai sunkiau", – pasižiūrėjęs į sūnų ir žmoną sakė buriuotojas.