Bemaž pusantrų metų šalia Klaipėdos Jakų žiede trukusios grandiozinės statybos pasiekė pusiaukelę – baigtas pirmasis šios sankryžos rekonstrukcijos etapas.
Tęs pradėtus darbus
Perkirpus simbolinę juostelę - metalinę grandinę, penktadienį atidarytas eismas ilgiausia iki šiol Lietuvoje – 610 m ilgio estakada.
Renginyje, kuriame dalyvavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas Algimantas Janušauskas bei estakadą stačiusios susisiekimo infrastruktūros įmonių grupės „Tiltra Group“ bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Giedrius Cvilikas ir valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius, buvo paskelbta oficiali Jakų žiedo pirmojo rekonstrukcijos etapo pabaiga ir pasirašyta sutartis dėl antrojo etapo darbų.
Jau pirmieji ambicingo projekto, kurio įgyvendinimą su susidomėjimu stebi tiek klaipėdiečiai, tiek pajūrio svečiai, žingsniai palengvins daugelio ratuotų keliautojų dalią.
Per nepilnus dvejus metus Jakų žiede iškilus rekordinei šalies estakadai, nuo šiol keliaujantiesiems iš Kauno į Klaipėdą ar priešinga kryptimi ja bus galima važiuoti nekertant žiedo.
Baigusi pirmojo etapo rekonstrukcijos darbus bendrovė „Kauno tiltai“ ne vien įpusėjo įrengti sudėtingos konstrukcijos trijų lygių sankryžą, bet ir rekonstravo elektros, ryšių linijas, vandentiekį bei magistralinį dujotiekį, buvo įrengti privažiavimo keliai.
Pirmojo rekonstrukcijos etapo metu taip pat pastatyta dalis Palangos–Kauno estakados – ši atkarpa siekia 146 m.
Laimėjusi LAKD skelbtą konkursą, bendrovė „Kauno tiltai“ tęs pradėtus darbus. Antrojo etapo metu bus užbaigta Palangos–Kauno estakada, kuri bus dar ilgesnė už jau pastatytąją – jos ilgis sieks apie kilometrą.
Šiuo metu antrą pagal ilgį 380 m Vilniaus pietinio aplinkkelio estakadą taip pat nutiesė didžiausia šalies kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.
Padės išsaugoti gyvybes
Jakų žiedo pirmojo etapo rekonstrukcija išskirtinė ne tik technologiniais sprendimais, bet ir dydžiu, darbų apimtimis.
Keturių eismo juostų estakada Kaunas–Klaipėda buvo statoma keliais etapais, nes technologiškai neįmanoma vienu metu įtempti 610 m ilgio lynų, kurių kiekvieną sudaro 22 vijos. Tam teko pasitelkti specialiai tam pritaikytą įrangą.
Rekordinės estakados plotis siekia 20–30,5 m, o šalia pradėtos statyti estakados Palanga–Kaunas – 9,5 m.
Abiejų statinių perdangų konstrukcijos pagrindas – nekarpyta monolitinė gelžbetoninė tuštuminė perdanga su įtemptais vielos pluoštais ant gelžbetonio atramų.
Estakadoje Kaunas–Klaipėda sumontuoti modernūs dekoratyviniai, vairuotojų neakinantys šviestuvai. Važiuojamoji jos dalis apšviesta ant barjerinių aitvarų montuojamais šviestuvais, atitinkančiais naujausias Vakarų Europoje taikomas kelių apšvietimo tendencijas.
Lanksčios prietilčio šviestuvų atramos, autoįvykio metu efektyviai absorbuojančios smūgio energiją, padės išsaugoti į avariją patekusių žmonių gyvybes.
Taupys laiką ir tausos aplinką
Rekonstruojant Jakų žiedą eismas buvo ribojamas minimaliai. Tad spūstys susidarydavo nebent suintensyvėjus eismui, nes žiedas buvo jau nepajėgus praleisti tokį transporto srautą.
Pirmojo etapo metu buvo rekonstruotas ir A1 kelio 304,5 km esantis tunelinis viadukas, įrengta jos valdymo šviesoforais sistema.
Daugiausia vienu metu Jakų žiede dirbo apie 100 žmonių.
Šios žiedinės sankryžos rekonstrukcija ne tik padės išvengti spūsčių, bet duos naudos ir aplinkai. Atsiradus galimybei važiuoti nekertant žiedo, automobiliams teks rečiau stoti, o sykiu į aplinką pateks ir mažiau išmetamųjų dujų.
Bendra Jakų žiedo pirmojo rekonstrukcijos etapo įgyvendinimo vertė siekia 101,1 mln. litų su PVM.
Jakų žiedas yra svarbi magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, jungianti net šešis kelius: Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja, Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, Jakai–Dovilai, Klaipėdos Tilžės gatvė ir Klaipėda–Kaunas. Dėl tokios kelių gausos eismas čia itin intensyvus: žiedu per parą pravažiuoja apie 25 tūkst., o kitais šalies užmiesčio žiedais – vidutiniškai 3–6 tūkst. automobilių.
|
Skaičiai ir faktai Pirmasis Jakų žiedo rekonstrukcijos etapas vyko 2008–2010 m. Estakadų perdangoms įrengti prireikė 15 tūkst. kub. m aukštos kokybės betono, 1200 tonų armatūros bei 730 tonų lynų. Perdangai išlengvinti panaudota 2 km 1,1 m diametro metalinių gofruotų vamzdžių. Paklota 13,6 tūkst. kv. m klijuojamos hidroizoliacijos, kas prilygsta dviejų futbolo aikščių plotui, bei įrengta 2 km apsauginių atitvarų. Įgręžti 846 poliai, kuriems panaudota 2300 kub. m betono ir 220 tonų armatūros. Bendras polių ilgis – 10 km. Buvo įrengti 42 rostverkai (pamatai), kuriems sunaudota 3300 kub. m betono ir 160 tonų armatūros. 40-čiai monolitinių gelžbetonių kolonų pastatyti reikėjo 2000 kub. m betono, 100 tonų armatūros ir 180 kub. m medienos klojiniams. Bendrovės „Kauno tiltai“ įgyvendintas projektas konkurso „Lietuvos metų gaminys 2010“ Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje pelnė aukso medalį. |
|---|
Naujausi komentarai