Išbandė visokius formatus

Organizuoti projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ veiklas karantino sąlygomis nėra lengva, tačiau komanda šiems iššūkiams jau buvo pasirengusi. Bandomosios veiklos prasidėjo dar praėjusį pavasarį, kai koronavirusas tapo globaliai atpažįstama grėsme.

Naujai susiformavusi koordinatorių komanda nuo pat pradžių įprato kurti kelis veiklų scenarijus, kad planai būtų įgyvendinami net nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.

„Per praėjusius metus projektą koordinuojanti komanda bei platformų koordinatoriai kartu su partneriais įgyvendindami veiklas išbandė tikriausiai visus galimus formatus. Rengėme kūrybines dirbtuves „Drive In“ kino seansų metu, diskusijas elektriniuose autobusuose, nuotolines konferencijas, mokymus ir debatus. Taip pat įgyvendinome gyvas veiklas ribodami dalyvių skaičių, skaidydami grupėmis ir kitaip siekdami užtikrinti visus saugumo reikalavimus“, – prisiminė projekto vadovė ir Kūrybiškumo platformos koordinatorė Greta Meškauskienė.

Tad ir šių metų renginiai startavo ekranuose. Pirmoji spaudos konferencija vyko nuotoliniu būdu, o kovą prasidėsiantis moksleivių forumas taip pat bus virtualus.

„Į vis besikeičiančią situaciją žiūrime daug ramiau nei praėjusiais metais. Pasisėmę patirties jau žinome, kuriems renginiams puikiai tinka ir nuotolinis įgyvendinimo būdas, o kuriems realizuoti lauksime palankesnės situacijos“, – pastebėjimais dalijosi G.Meškauskienė.

Nors įprastomis sąlygomis bendradarbiavimas būtų paprastesnis, šiuo metu koordinatoriai naudojasi nuotolinės komunikacijos platformomis. Įgyta patirtis padeda ir toliau produktyviai siekti užsibrėžtų tikslų.

Susidomėjimas auga

Projekto organizatoriai tikisi pasiekti kuo platesnį jaunimo ratą. Tačiau kartais iškyla sunkumų todėl, kad tai – pirmas kartas, kai miestas Lietuvoje tampa Europos jaunimo sostine.

„Šis projektas Lietuvai pirmas, visuomenėje vis dar populiarus mąstymas, kad Europos sostinė gali būti tik kultūros. Neretai išgirstame „Klaipėda – Europos jaunimo kultūros sostinė 2021“. Tačiau, visuomenei geriau susipažįstant su šiuo projektu ir jo tikslais, mažėja ir netikslaus tapatinimo atvejų“, – pasakojo G.Meškauskienė.

Vis dėlto dėl jaučiamo į jaunimą orientuotų iniciatyvų stygiaus projektas susilaukia palaikymo iš su jaunimu dirbančių organizacijų ir specialistų, taip pat ir paties jaunimo.

„Pastebėjome tendenciją, kad standartiniai renginių formatai nebesulaukia tokio susidomėjimo, kokio tikimasi. Projekte numatyti mokymai, diskusijos, forumai ir kitos, ne į pramogas orientuotos veiklos, susiduria su iššūkiais. Standartinėmis priemonėmis sudominti jaunimą sudėtingiau, nes šiandienos kasdienybėje bet kokia informacija, kai ji mums aktuali, pasiekiama keliais mygtuko paspaudimais“, – sakė G.Meškauskienė.

Šie iššūkiai skatina koordinatorius ieškoti originalių būdų, kaip pateikti informaciją ir sudominti jaunimą.

„Turime kalbėti jaunimui suprantama kalba ir veikti jiems patraukliais metodais. Kitaip nepavyks“, – dėstė G.Meškauskienė.

Didėjant skaitmeninio pasaulio svarbai, siekiama su jaunimu bendrauti virtualiai. Šiuo metu populiarūs videolaidų ir tinklalaidžių formatai pasiekia platesnę publiką.

„Žinoma, kai visas pasaulis gyvena virtualiai, matome, kad tam tikrose platformose jaunimas pasyvesnis. Tačiau susidomėjimas projektu auga – tai atspindi ir didėjančios ambasadorių gretos, platėjantis interesantų ratas, augantis partnerysčių skaičius, jaunimo ir savanorių įsitraukimas į veiklų organizavimo procesus. Jei siekiame įtraukti jaunimą virtualiomis priemonėmis, turime aukštai iškeltą kartelę kokybei bei turiniui“, – tikino G.Meškauskienė.

Koordinatorė taip pat pabrėžė, jog labai svarbu, kad geranoriškai bendradarbiautų ir švietimo įstaigos. Taip būtų galima užtikrinti platesnį moksleivių ir studentų įsitraukimą.

Apie skatinimą nežino

Šiuo metu didelė dalis klaipėdiečių palieka miestą baigę mokyklą ir išvyksta ateities kurti į kitus miestus. O likusiems čia gyventi jaunuoliams neretai sunku rasti darbo už konkurencingą užmokestį.

„Tam, kad Klaipėdoje augtų, steigtųsi ir plėstųsi įmonės, reikalingi ir įvairių sričių specialistai, pakankama paslaugų, prekių paklausa visus metus. Taip pat, nors miestas ir įgyvendina verslumo skatinimo programas, dažnas jaunas klaipėdietis apie jas nesužino. Pastaraisiais metais situacija šioje srityje tikrai gerėja, tačiau vis dar išlieka poreikis informuoti, edukuoti ir skatinti verslumą Klaipėdoje“, – kalbėjo G.Meškauskienė.

Paklausus jaunimo nuomonės, paaiškėjo, kad pagrindiniai iššūkiai Klaipėdoje yra mažėjantis gyventojų skaičius, senstanti populiacija, selektyvus solidarumas, silpnas socialinis ir pilietinis miesto bendruomenės aktyvumas, prarastas klaipėdiečio identitetas, nepakankamas verslumo ir kūrybiškumo skatinimas bei nepatogių temų vengimas. Dėl šių priežasčių miestas tampa nuobodus ir nepatrauklus jaunimui.

„Nors Klaipėda yra jaukus, gražus, sutvarkytas miestas prie jūros, čia pasigendama vietos jaunatviškoms idėjoms: vis dar stinga jaunimui pritaikytų erdvių tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek susibūrimams“, – įžiūrėjo G.Meškauskienė.

Pasigendama viešinimo

Nors dažnai apie tai ir nekalbama, Klaipėdos miesto jaunimas ir jo organizacijos per metus nuveikia daug.

Tik dėl ribotos informacijos sklaidos didelė miesto gyventojų dalis apie šiuos pasiekimus vis dėlto nesužino.

Miesto savivaldybė taip pat kasmet skiria finansavimą, skatindama organizacijas veikti ir kurti bendruomenės labui.

„Tačiau pastebime, kad projektinės lėšos panaudojamos būtiniesiems veiklų poreikiams patenkinti ir neskiriama papildomai dėmesio informacijos sklaidai. Nėra bendros viešinimo strategijos, kaip apie tokias veiklas informuoti miestą ir jo jaunimą“, – teigė G.Meškauskienė.

Organizatoriai taip pat nori atkreipti dėmesį, kad erdvės kurti ir atskleisti savo potencialą ypač reikia kuriančiam jaunimui. Jei tai nebus užtikrinta, kūrybingi ir talentingi jaunuoliai išvyks galimybių ieškoti kituose miestuose.

Galų gale, stinga dialogo tarp valdžios ir jaunimo. Užvedus bendrą diskusiją, būtų galima kartu ieškoti efektyvių būdų identifikuotoms problemoms spręsti.

„Atėjo laikas parodyti, kad jaunimas geba ne tik išsakyti problemas, bet taip pat moka bendromis jėgomis jas spręsti. Toliau siekdami, kad jaunimas būtų ir idėjų generatoriai, ir jų įgyvendintojai, galėsime kurti miestą tokį, kokio pačiam jaunimui ir norisi. Klaipėda turi didelį, bet dar neatskleistą jaunimo potencialą. Manome, kad po šių metų pokyčiai mieste puikiai tai parodys“, – prognozavo G.Meškauskienė.