Audringa Baltija dovanojo 30 gramų sveriantį fosilizuotų sakų gabalėlį.

„Tikrai ne pats didžiausias mano gintaras. Gal net ir nieko įspūdingo. Tik nuotrauka labai graži“, – šyptelėjo Igor Osnač, paklaustas apie radinį.

Stiprėjantis vėjas ir smarkios bangos prie jūros traukia ne tik reginių išsiilgusius poilsiautojus.

Audringi orai pats geriausias metas gintarų gaudytojams, tik jie į pajūrį ima traukti jau rimstant bangavimui.

Gintaras gaudomas po audros, įbridus į jūrą netoli kranto, pačių gaudytojų pasigamintais įvairios formos ir dydžio įrankiais, kuriuos sudaro ilgas kotas ir prie jo pritvirtintas metalinis lankas su tinkliniu graibštu.

Geriausia, kad po audros nurimusios bangos riedėtų į krantą stumdama viena kitą, tuomet susidariusios srovės pakelia nuo dugno dumblius, medžio atplaišas ir kitas sąnašas, kurios gintarus priplaka prie kranto.

Pajūryje gintarus gaudo kelios dešimtys gintarų gaudytojų.

Gintarų gaudymas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos iniciatyva buvo įrašytas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Klaipėdietis I. Osnač – ne tik žinomas gintarų gaudytojas, jis daugybę metų atvykstantiems turistams rengia ekskursijas apie gintarus ir jų gaudymą.