Iš 23 konkuruojančių Lietuvos kolegijų tik Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių kolegija sulaukė daugiau įstojusiųjų nei pernai.

Praėjusiais metais Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pagal paskirstytas kvotas galėjo priimti 265 abiturientus į valstybės finansuojamas vietas. Šiemet įstaiga sulaukė 281 būsimojo studento, kurį finansuos valstybė. Kolegijoje taip pat studijuos 37 studentai, mokantys visą studijų kainą.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius dr. Viktoras Senčila teigė, jog stengtasi abiturientams pristatyti ne pačią įstaigą, o karjeros galimybes ją baigus.

„Mokykloje studentai praleidžia ketverius metus, kurie yra tik tiltelis į kelis dešimtmečius truksiančio įdomaus darbo“, – tvirtino V.Senčila.

Likusioms kolegijoms nepavyko įvykdyti pernykščių planų, todėl jose mokysis mažiau studentų.

Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento prof. Prano Žiliuko, Klaipėdą galima pasveikinti, nes tiek universitetų, tiek kolegijų etape uostamiestis pasirodė neblogai. Klaipėdos kolegijoje valstybės finansuojamose vietose mokysis 308, Verslo ir technologijų kolegijoje – 580, Verslo kolegijoje – 107, Socialinių mokslų kolegijoje – 138, Vakarų Lietuvos ir verslo kolegijoje – 58 būsimi pirmakursiai.

Daugiausiai studentų mokysis Vilniaus ir Kauno kolegijose, tačiau ne dėl to, kad jos būtų populiariausios – jos tiesiog didžiausios.

Mažiausiai studentų sulaukė Žemaitijos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, nes jos nesurinko nė 50 proc. pernai numatytų krepšelių.

Pasak P.Žiliuko, populiariausios specialybės kolegijose: bankininkystė, turizmo ir viešbučių vadyba bei kineziterapija.

Iš viso bendrajame priėmime dalyvavo 23 kolegijos, iš kurių 14 valstybinių ir 9 privačios.

Studentai dokumentus kolegijoje, į kurią įstojo, turi užregistruoti iki rugpjūčio 4 dienos.

Papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas bus skelbiamas rugpjūčio 5 dieną.