„Laive už vandenį baisesnė tik ugnis“, – prisimindami ugnies šėlsmą kelte „Lisco Gloria“ vis kartoja jūrininkai. Krante nuo liepsnų galima pabėgti. O kur bėgti jūroje?

Virš galvų – liepsnos

Prieš savaitę jūroje kilęs gaisras daugybės klaipėdiečių atmintyje prikėlė tragiškus prisiminimus. Sovietmečiu ne vieną incidentą laivuose gaubė paslaptys. Būta ir itin skaudžių įgulos narių žūčių.

Todėl kalbėdami apie kolegų „Lisco Gloria“ įgulos veiksmus akivaizdoje su ugnimi, jūrininkai negailėjo pagyrų.

„Tai buvo pavyzdinė gelbėjimo operacija. Gaisras kilo 1.20 val., o keleiviai evakuoti 2.50 val. Vyrai turėjo dirbti kaip sustyguoti – idealus variantas“, – tvirtino Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas, uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas.

Lietuvoje įvykius kelte sekę klaipėdiečiai jūrininkai tikino buvę sukrėsti šio gaisro detalių.

„Mums pikta, kad pasigirdo kaltinimų įgulai. Vyrai padarė viską, ką gali. Girdėjome, jog laivo antrasis mechanikas ir motoristas iki paskutinės minutės buvo mašinų skyriuje. Kai jiems reikėjo patiems išsiropšti, virš galvų jau siautėjo liepsnos“, – piktinosi vienas jūrininkų.

Įgulos nariai, pasak jų bičiulių, laukan išlindo pro laivagalyje buvusią ertmę ir šoko tiesiai į vandenį.

Kapitonui – kolegų pagyros

Kalbėdamas apie „Lisco Gloria“ kapitoną Andrejų Simutį, uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius džiaugėsi kolegos ištverme.

„Tai ypač tvirto charakterio žmogus, turintis didelę patirtį. Manau, visiems tik pasisekė, kad būtent šis kapitonas plaukė šiuo reisu “, – kalbėjo V.Lukoševičius.

Dešimt metų kelto „Kaunas“ kapitonu dirbęs V.Lukoševičius tikino, jog įgulai nelaimės atveju pirmiausia privalu rūpintis keleiviais.

„Juk reikia pamatyti, kas dedasi keltuose ir kaip elgiasi vilkikų vairuotojai. Suvaldyk kad nori tokią įkaušusią masę – tai tikrai ne juokai“, – nuomonę dėstė uosto kapitonas.

Užraukė „Tris milijonus“

Spalio 9-osios naktį kelte tarp 26-ių Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivių buvęs Saugų vaikų globos namų direktoriaus Eugenijaus Judeikio sūnus Domantas tėvui pasakojo, kad prasidėjus evakuacijai atsirado tokių vairuotojų, kurie pirmieji veržėsi į gelbėjimosi valtis.

„Laimei, sūnus pasitikėjo savo jėgomis. Jis vis man kartojo, kad neišsigando, nes mano esąs geras plaukikas. Matydamas kito laivo šviesas, šešiolikmetis vylėsi, jog pasieks jį savo jėgomis“, – pasakojo tėvas.

Vyras nuogąstavo, kad sūnaus potyris neliktų trauma visam gyvenimui.

„Mano sūnus po įvykio miegojo visą parą, tačiau žinau, kad kiti jo draugai negalėjo sumerkti akių“, – kalbėjo E.Judeikis.

Tėvas prisipažino jaučiantis kaltę, kad buvo prisakęs sūnui saugoti pinigus. Jų jaunuolis sugrįžo ieškoti į kajutę.

Šilutiškiai gimnazistai esą matė kelto denyje suaugusiuosius, kurie kėlė paniką, klykė, į valtis lipo be liemenių. Šilutiškiai vaikai jiems padavinėjo liemenes.

Tačiau ir patys gimnazistai buvo ištikti šoko. Vienas berniukas, besimaudamas liemenę, uždainavo „Tris milijonus“.

„Niekas dorai nežino kodėl, gal šoko apimtas, o gal norėdamas padrąsinti kitus“, – svarstė E.Judeikis.

Vienas gimnazistų įstrigo ugnies apimtame laive. Vaikinui po ilgo blaškymosi koridoriais pavyko ištrūkti tik atsitiktinai atsivėrus liukso klasės kajutės durims.

Viduje jis pabandė iliuminatorių išmušti televizoriumi, tačiau šis tik atšoko lyg kamuolys. Storą stiklą jaunuolis po ilgų vargų įveikė plaktuku ir rankomis. Vaikiną išgelbėjo sraigtasparnis, nuleidęs specialų krepšį.

„Jei sutikčiau šio laivo įgulos narius, tikrai išbučiuočiau“, – teigė košmarą kelte išgyvenusio sūnaus tėvas E.Judeikis.

Laivą sudegino virdulys

Šį penktadienį Kapitonų klubo nariai rinkosi į susitikimą aptarti Lietuvos jūrininkus sukrėtusio gaisro. Daugelis jų kelto „Lisco Gloria“ įvykius vadina vienu tragiškiausių kada nors kilusių lietuvių laivyne.

„Mano praktikoje yra tekę grumtis su ne vienu gaisru atviroje jūroje. Tačiau tokių pasekmių nesame patyrę“, – prisiminė 40 metų jūroje praleidęs kapitonas Algimantas Kulbokas.

Klaipėdietis jūrininko karjeros laipteliais pradėjo kopti visiškai liepsnų suniokotame laive „Tarybų Lietuva“, kuris vėliau pervardytas „Raguva“.

„Tarybų Lietuva“ buvo didžiausias tais laikais mūsų šalies laivas. Vos spėjęs atplaukti iš laivų statyklos, laivas užsiliepsnojo uoste gegužės 1-ąją. Iš jo beveik nieko neliko“, – pasakojo 74-erių kapitonas A.Kulbokas.

Tąkart aukų taip pat buvo išvengta. Gaisras ten išplito milžinišku greičiu – laivo apdailos medžiagos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios taip greitai plito ugnis.

Gaisro metu laive budėjęs tuomet šturmanu dirbęs Alfonsas Vaickus tikino, kad po gaisro priežasties išsiaiškinimo darbo neteko vyr. mechanikas.

"Komisija nustatė, kad gaisras kilo vyr. mechaniko kajutėje. Pas jį viešėjo žmona ir paliko įjungtą virdulį", – aiškino gaisrą gesinęs, o vėliau šio laivo kapitonu tapęs A.Vaickus.

Rytą pamatė, kad pražilo

„Net 17 metų plaukiojau šia refrižeratorių laivyno plaukiančia baze. Tokio dydžio laive kilus gaisrui, išlikimo galimybė priklauso nuo organizavimo. Niekuomet laivas negali likti be priežiūros“, – pastebėjo kitas "Tarybų Lietuvos" kapitonas A.Kulbokas.

Triumuose užsidega tepaluoti skudurai, sandėliuose yra degę žuvies miltai, šlapi grūdai, medvilnė. „Tai vis savaiminiai užsidegimai“, – prisiminė kapitonas.

A.Kulbokas tikino, jog pagal tarybinių laikų normatyvus laivą buvo privalu apeiti kas valandą.

„Sykį budinčio žmogaus atšaukimas mūsų laivui vos nesibaigė katastrofa. Tačiau aš pats kaltas buvau. Perkraunant krovinį, vieną įgulos narį atšaukiau iš budėjimo ir pasiunčiau į krovą“, – prisipažino kapitonas.

Įgula tik po kurio laiko pastebėjo besiartinantį ledkalnį.

A.Kulbokas prisipažino, kad turėjo dalį sekundės apsispręsti, kokią komandą duoti.

„Sukosi mintis – ar pirmyn, ar atgal. Pamąsčiau, kad liepęs judėti atbuline eiga galiu sulaužyti sraigtus į ledo sluoksnį. Daviau komandą brautis į priekį“, – kraupias akimirkas prisimenu jūrininkas.

Kapitonas kitą rytą smilkiniuose išvydo pirmus žilus plaukus, nors tuomet jam tebuvo vos 40 metų.

Virėja sudegė gyva

Dar viena ugnies ženklais pažymėta tragedija lietuviškame laive nutiko devinto dešimtmečio pabaigoje.

Žvejybiniame traleryje „Putna“ gaisras kilo plaukiant Biskajos įlanka, prie vakarinių Prancūzijos ir šiaurinių Ispanijos krantų. Ugnis ėmė plisti dideliu greičiu, įgula savo jėgomis nebegalėjo susidoroti su liepsnomis. Buvo duota komanda palikti laivą.

Kalbama, kad auksinių papuošalų į kajutę nuskubėjusi virėja netrukus buvo įkalinta laivo koridoriuose išplitusios ugnies.

„Iš žemutiniame denyje esančios kajutės moteris bandė gelbėtis pro iliuminatorių, tačiau jame įstrigo jos dubuo. Smulkesnio sudėjimo bufetininkė išsigelbėjo, o virėjai nepavyko“, – pasakojo tuometis okeaninės žvejybos bazės darbų ir priešgaisrinės saugos specialistas Česlovas Gečas.

Košmariškas akimirkas prisimenantys jūrininkai tikino, kad liepsnų ryjamos gyvos moters pagalbos šauksmą daugelis įgulos narių sapnavo ilgus dešimtmečius.

Antra šio laivo įgulos nario gyvybė užgeso nespėjus pasiekti gelbėjimo valties. Pirmajam kapitono padėjėjui šokant į valtį sustojo širdis.

Vėliau paaiškėjo, kad laivą taip pat, kaip ir "Tarybų Lietuvą", supleškino kajutėje paliktas įjungtas virdulys.

Papildyta:

Filipiniečiai neria už borto

Kitas nemenką darbo jūroje patirtį turintis kapitonas Eimutis Astikas pasakojo, kad teko išgyventi gaisrą laive, kuriuo kartu plaukė abi mažametės jo dukros.

„Buksyriniu laivu plaukėme Suomių įlankoje. Gerai, kad teko ugnį sutramdyti itin greitai. Nereikėjo net kelti aliarmo įgulai. Laivą užgesino bocmanas su ketvirtu mechaniku“, – tikino kapitonas E.Astikas.

Tą kartą ugnis įsiplieskė nuo užspausto apšvietimo kabelio.

„Laivo inventoriumi buvo užspaustas elektros kabelis. To užteko, kad triume įsipliekstų ugnis“, – kalbėjo kapitonas.

Kapitonas tikino, kad ugnis nedažnai baudė lietuvių laivus. Tačiau lietuviams yra tekę gelbėti kitas į nelaimę atviroje jūroje patekusias įgulas.

Jūrininkai pastebi, kad itin sudėtinga tinkamai organizuoti gelbėjimo ar gaisro gesinimo darbus, kai laive dirba internacionalinė įgula.

Prasidėjus evakuacijai kapitono komandos turi būti vykdomos tiksliai ir nedelsiant. Netiksliai suprastas vienas žodis, visai įgulai gali kainuoti gyvybes.

Jūrininkai pastebėjo, kad įvairių tautybių jūreiviai nelaimės akivaizdoje elgiasi labai skirtingai.

Lietuviai jūrininkai juokėsi, kad nelaimės atveju filipiniečiai jūrininkai akimirksniu neria už borto, o laivą lieka gelbėti vieni lietuviai.