Užsiliepsnojusiame kelte "Lisco Gloria" liko 50 Lietuvos vežėjų vilkikų ir beveik 100 priekabų. Verslininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius ir neuždirbtą pelną. Nukentėjo ir kauniečiai.

Nurašė abu vilkikus

"Internete mačiau nuotrauką trečiojo denio, kuriame stovėjo mano vilkikas su cisterna. Matėsi, kad cisternos dangtis atsivožęs. Mašina lyg ir nesusmegusi, bet bus viskas išdegę", – pasakojo vilkiku iš Hamburgo į Lietuvą aliejų vežęs Povilas Boguslauskas.

P.Boguslausko darbdavys – "Valento Vaičiūno įmonė" iš Kauno – kelte "Lisco Gloria" prarado du kelerių metų senumo "Volvo" vilkikus ir dvi cisternas. P.Boguslausko vairuojamas vilkikas buvo denyje, kuriame statomos mašinos su degiais kroviniais. Per šį denį nuvilnijo liepsnos ir sprogimai. Vienu deniu žemiau buvusio, pieno produktus vežiojusio kito bendrovės vilkiko būklė nežinoma, tačiau manoma, kad jis taip pat bus nukentėjęs nepataisomai. Greičiausiai sugadintas ir krovinys, ir kabinoje buvę asmeniniai vairuotojų daiktai.

"Ta mašina man priskirta buvo, retai kas nors kitas ja važiuodavo. Skaudu, nes joje buvo ne tik reikalingi, bet ir mieli daiktai, kurių kitoje mašinoje pasigendu. Pastebiu, kad tai to, tai ano trūksta", – sudegusio "Volvo" gailėjo P.Boguslauskas, kuris per nelaimę prarado ne tik kai kuriuos ne itin vertingus asmeninius daiktus, bet ir pasą.

Pasak Valento Vaičiūno, vienas "Volvo" vilkikas kainuoja apie 75 tūkst. eurų, o viena cisterna dar daugiau – apie 90 tūkst. eurų. Tačiau didžiausi bendrovės nuostoliai bus susiję ne su technikos praradimu, nes draudimo bendrovė jau išmokėjo didelę dalį kasko draudimo sutartyje numatytos sumos. Labiausiai įmonės biudžetui kirs neuždirbtas pelnas ir galimas krovinio savininko reikalavimas kompensuoti nuostolius.

Supleškėjo netinkamu laiku

Iš viso "Valento Vaičiūno įmonė" turi beveik 100 automobilių. Atrodytų, kad sudegę du vilkikai – gal ir nedidelis praradimas, tačiau šiuo metu visu pajėgumu dirba visas įmonės transportas. Spalį prasideda kelis mėnesius trunkantis pelningiausias vežėjų metų etapas. Tada ir užsakymų daugiau, ir krovinių pervežimas brangesnis. Dėl dviejų apynaujų vilkikų praradimo atsiradusią spragą greitai užpildyti nėra paprasta. Ne tik todėl, kad jiems pirkti pinigų duodantys bankai į Lietuvos vežėjus vis dar žiūri kreivai.

"Vilkikų gamyklos dabar mašinų nesandėliuoja. Naują mašiną reikia užsakyti, ją gausi tik po kelių mėnesių. Kita išeitis – pirkti nenaują, bet normalių senų vilkikų niekas neparduoda", – aiškino V.Vaičiūnas.

Po kelių mėnesių nauji vilkikai bendrovei nebus reikalingi. Krovinių vežimo bumas jau bus atslūgęs, tad bendrovė išsivers su turima technika. Todėl V.Vaičiūnas naujus vilkikus greičiausiai užsakys vėlyvam pavasariui.

Nuostolius padengs vežėjai?

Kitas kauniečio vežėjo galvos skausmas – kelte likęs krovinys. Kroviniai buvo drausti privalomuoju vežėjų civilinės atsakomybės draudimu (CMR), tačiau tik po tragedijos kelte daugelis vežėjų sužinojo, kad jis negalioja, kai krovinys yra jūroje. Jūromis gabenami kroviniai taip pat yra draudžiami, bet daug mažesne suma. Be to, sausumos vežėjai baiminasi, kad jūriniais įstatymais apsišarvavę kelto savininkai atsakomybės gali apskritai išvengti. Tada visa našta gali kristi ant vežėjų sausuma pečių. Kai kurie krovinių savininkai nuostolius jau nurašė Lietuvos vežėjų sąskaita. Tai padaryti nėra sudėtinga. Labai dažnai vežėjai to paties kliento krovinius veža ne vieną kartą, todėl įsivyravo praktika, kad už krovinių pervežimą jų savininkai moka daug vėliau. Kelioms Lietuvos bendrovėms klientai jau pareiškė, kad jie anksčiau uždirbto pelno nebematys.

"Ačiū klientams, kurie supranta, kad tai nėra mūsų kaltė, tačiau iš jų jau gavome preliminarias pretenzijas, kad matytume, kiek krovinys buvo vertas, ir galėtume šiuos skaičius pateikti draudikams", – sakė V.Vaičiūnas.

Jeigu kroviniai papildomai nedrausti, CMR draudimas bene vienintelė krovinio savininkų viltis.

Kai kurie savininkai patirs kitokių su nelaime susijusių nuostolių. Pavyzdžiui, vienoje "Valento Vaičiūno įmonės" cisternoje buvusį krovinį klientas prašė atvežti kuo greičiau, kad nesustotų gamyba. Beje, dėl kliento prašymo suktis kuo greičiau, vilkikas su cisterna ir atsidūrė kelte. Kitu atveju jis būtų buvęs vežamas sausuma. Apskritai, "Valento Vaičiūno įmonė" keltais naudojasi gana retai. Tik tuo atveju, jeigu užsienyje esantis krovinys yra netoli uosto. Dėl tos pačios priežasties per gaisrą kelte labiausiai nukentėjo netoli Lietuvos pajūrio įsisteigusios vežėjų įmonės. Jos keltais naudojasi dažniau, nes iki jų važiuoti arčiau nei kitiems vežėjams.

Nuostoliai – milžiniški

Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, kelte buvo 79 vilkikai ir 144 priekabos bei puspriekabės. Didžiąją dalį sudarė Lietuvos bendrovėms priklausanti technika (56 vilkikai ir 91 priekaba bei puspriekabė), kurios vertė gali siekti 50 mln. litų. Tiek pat gali siekti ir krovinių kaina.

Iš viso kelte supleškėjo arba užstrigo daugiau nei 20 Lietuvos bendrovių technika. Bene didžiausius nuostolius gali būti patyrusi Klaipėdoje veikianti "A.Griciaus autotransporto įmonė". Kelte buvo 10 įmonės vilkikų ir 20 puspriekabių-šaldytuvų. Technika kasko draudimu nebuvo drausta. Jos vertė – apie 4,5 mln. litų. Krovinio vertė – apie 1,5 mln. litų.

"Nesidrausdavome, nes sausuma krovinių beveik nevežame. Krovinius paimdavome ir iškraudavome netoli uostų. Nepagalvodavome, kad keltais vežti krovinius gali būti nesaugu. Visa sudegusi technika buvo apynaujė. Trys "Volvo" vilkikai buvo išvažiavę į pirmą reisą. Turime apie 200 vilkikų, bet dar 10 bandysime įsigyti kuo greičiau, nes jeigu rudenį neuždirbsime, bus riesta", – jaudinosi Antanas Gricius.

Galingos įmonės savininkui bankrotas dėl nelaimės greičiausiai negresia, tačiau kelte buvo ir gerokai mažesnių įmonių technika. Vos po kelis vilkikus turinčioms bendrovėms praradus net ir vieną transporto priemonę gali grėsti prapultis.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius:

Daugelis transporto priemonių buvo draustos kasko draudimu. Labai džiugu, kad Lietuvos draudimo kompanijos pakankamai operatyviai ir geranoriškai pradėjo dengti vežėjų patirtus nuostolius. Prarasti dalį transporto ypač skaudu šiuo metu, nes šis ketvirtis yra vienas pelningiausių kelių transportui. Tokiu metu ir srautai, ir gabenimo kainos didžiausios. Kroviniai – labiausiai komplikuota problemos dalis. Visi vežėjai turi vadinamąjį CMR draudimą, tačiau jis galioja, jeigu kroviniai vežami sausumos keliais. Atrodytų, viskas yra tvarkoje, nes turėtų atsirasti jūrinių vežėjų atsakomybė, bet yra keli niuansai.

Deja, bet jūrinė teisė labiau gina jūrinius vežėjus nei klientus. Yra net 17 išimčių, kai jūrinis vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Mes baiminamės, kad viena šių išimčių nebūtų pritaikyta šiuo atveju. Taip pat labai svarbu, kad sausuma gabenamas krovinys draudžiamas apie 10 eurų už kilogramą. Jūriniam vežėjui atsakomybė yra keturis kartus mažesnė. Deja, sausumos vežėjai yra mažiausiai ginama verslo grupė. Jūrinė teisė yra labai savotiška, turi gilias tradicija. Sausumos transporto priemonės negali teisinėmis priemonėmis galynėtis su jūriniu transportu. Jie daug stipresni ir labiau patyrę. Dėl to diskutuojame su vežėjais, teisininkais, draudikais. Galvojame, kaip sumažinti nuostolius, kurie slegia Lietuvos vežėjus, kurie vos tik pradėjo atsigauti po dvejų metų nuopuolio.