Kritinė situacija

Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius teigė Pietų Afrikos Port Elizabeto uoste susidūręs su aukščiausio lygio biurokratija dėl pandemijos.

Trims dienoms užsuko į Port Elizabeto uostą, nes reikėjo išleisti kelis įrangą laive montavusius britų specialistus ir atlikti nedidelį remontą. Vien dėl COVID-19 pandemijos Port Elizabete pateikė užpildyti 32 dokumentus. Dar 12 dokumentų pateikė pasirašyti laivo agentas.

Įplaukimas į Port Elizabetą yra aukščiausia biurokratizmo viršūnė, su kuria teko susidurti jūrų kapitonui J.Liepuoniui. Prisiminė, kad prieš tai apsilankius Singapūro uoste teko užpildyti 23 įvairaus pobūdžio dokumentus ir pasirašyti keletą instrukcijų. Mauricijuje, Luiso uoste teko užpildyti 27 įvairaus pobūdžio dokumentus.

„Kritinė situacija dėl COVID-19 – pandemija viską apvertė aukštyn kojomis. Biurokratija išsišakojo iki neregėtų mastų“, – teigė J.Liepuonius.

Kritinė situacija dėl COVID-19 – pandemija viską apvertė aukštyn kojomis. Biurokratija išsišakojo iki neregėtų mastų.

Kritikos sulaukia ir Lietuva

Jis prisiminė, kad 1965 m. yra priimta Tarptautinė jūrų laivybos sąlygų lengvinimo konvencija, kuri atnaujinta 2009 m. Lietuvoje ši konvencija ratifikuota 1999 m.

Iki pandemijos jūrininkams buvo lengvatų ir dėl vizų, ir dėl skrydžių bagažo svorio.

Jau prasidėjus COVID-19 pandemijai jis kelis kartus vyko į pakeitimus laivuose. Stebėjosi pradžioje buvusia idealia tvarka Singapūre, kai jūrininkai oro uoste buvo aptarnaujami per diplomatinių tarnybų sistemą be jokių eilių ir trikdžių.

Panašiai buvo ir Pietų Afrikos Durbano uoste, kai imigracijos tarnautojas tik paklausdavo laivo pavadinimo, dėdavo spaudą į jūrininko knygelę ir pirmyn į laivą. „Atvykus laivui į uostą taip pat jau buvo nusistovėjusi gana protinga tvarka. Prieš įplaukiant į uostą elektroniniu laišku nusiųsdavai minimalų dokumentų pluoštą. Atplaukus į uostą dar pasirašydavai keletą dokumentų ir visi formalumai būdavo baigti“, – prisiminė J.Liepuonius.

Kodėl dabar, per pandemiją, taip išsikerojo biurokratija? Atsakymas paprastas. Todėl, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jūrinis verslas yra sunkiai suvokiamas.

Kritikos sulaukia Lietuvoje įvesta tvarka, kai jūrininkui grįžus iš reiso tenka izoliuotis, nors laive yra saugiau nei bet kur kitur. Anksčiau Lietuvoje jūrininkai būdavo prilyginti diplomatams ir jiems izoliuotis nereikėjo.

Juozas Liepuonius

Užkratą neša tikrintojai

Dar viena kančia jūrininkams, kad dabar jie daugelyje šalių neišleidžiami į krantą. Tačiau tikrintojai, įvairūs valdininkai laivuose, kaip ir anksčiau, lankosi gausiai.

Jau žinoma nemažai atvejų, kai tikrintojai ar valdininkai, o kartais ir uosto krovos operatoriai, užkrečia jūrininkus COVID-19. Tokiais atvejais labiau kenčia jūrininkai nei valdininkai.

J.Liepuonius teigė Mauricijaus Luiso uoste matęs izoliuotą Ispanijos transportinį refrižeratorių su įgula.

Jis buvo pastatytas prie atskiros krantinės su kroviniu, kol pasveiks laivo įgula. Uosto darbininkai arba tikrintojai virusą į laivą atnešė prieš tai vykusiame pakrovimo uoste Seišelių salyne.

Įprasta, kad tokiais atvejais nuostoliai tenka ne uostams, jų tikrintojams ar krovėjams, o laivų savininkams.

Panaši situacija buvo ir Pietų Afrikos Durbano uoste. Izoliuotas prie atskiros krantinės stovėjo birių krovinių laivas su įgula iš Indijos. Prieš tai laivas krovėsi Keiptauno uoste ir greičiausiai užsikrėtė nuo jį lankiusių tikrintojų. Didžiulė problema yra tai, kad daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, jūrininkams, svarbiausia, uosto laivų tikrintojams, neteikia skiepijimo prioritetų.

Dar viena didžiulė problema visame pasaulyje dėl pandemijos yra tai, kad draudimo bendrovės, „P&I“ klubai vengia drausti laivų įgulų narius nuo COVID-19.

„Kai kuriose šalyse apskritai yra diskriminacinės sąlygos. Laivai atplaukę iš bet kurio Indijos uosto, statomi dviem savaitėms į karantiną, nors juose ir nėra sergančių jūrininkų. Tik po dviejų savaičių leidžiama atlikti krovos darbus“, – pastebėjo J.Liepuonius.

Situacija: dėl pandemijos dalis jūrininkų laivuose priversti dirbti ilgiau nei numato kontraktai.

Diskriminacija pagal tautybę

Dėl susidariusios biurokratinės aplinkos jūrų laivyboje vėl padaugėjo atvejų, kai jūrininkai laivuose nekeičiami.

Šiuo metu pasaulyje iš vienu metu laivuose dirbančių maždaug 1,5 mln. jūrininkų apie 200 tūkst. jau yra tie, kurių kontraktai pasibaigė, bet jie nekeičiami. Tokie jūrininkai yra pervargę, psichologiškai išsekę, gali būti, kad jų imuninė sistema sunkiau susidorotų su virusais.

Nauja nemaloni ir jūrininkams nepalanki situacija klostosi dėl to, kad kai kurios šalys rengiasi jūrininkams įvesti ne 14-os, o net 21-os paros izoliacijos laiką. To neva reikalaujančios naujos koronaviruso modifikacijos. Dėl to daugelyje šalių griežtinamos jūrininkų keitimo sąlygos. Pradedama diskriminacija pagal tautybę. Nenoriai priimami jūrininkai iš tų šalių, kur susirgimų skaičiai yra didesni ar atsirado naujų COVID-19 modifikacijų. Vieni iš labiausiai diskriminuojamų yra jūrininkai iš Indijos.

Netgi tose 45 pasaulio šalyse, kurios jūrininkus yra pripažinusios svarbia profesija ekonomikai pandemijos sąlygomis, įvedami draudimai, kurie susieti su jūrininkų įgulų keitimu.