Vėluojantys atlyginimai šiems metams baigiantis yra daugelio bendrovių, o ypač valstybės institucijų, problema.

Padėtis gerėja

Jei visų institucijų darbuotojai dėl vėluojančių atlyginimų imtųsi „kelti bangas“, mūsų šalies ekonomika būtų iš dalies paralyžiuota. Apie institucijas, kur vėluoja atlyginimai, vienaip ar kitaip į viešumą prasiveržia nekantriausių darbuotojų skundai.

Jūriniame sektoriuje šiuo metu sudėtinga padėtis yra Lietuvos jūrų laivininkystėje. Prieš kurį laiką šioje bendrovėje buvo vėluojama mokėti atlyginimus. Tačiau pardavus du laivus padėtis pagerėjo. Dalis pinigų už duotus laivus buvo skirta jūrininkų atlyginimams.

Šiuo metu Lietuvos jūrų laivininkystė daliai jūrininkų dar liko skolinga dienpinigių. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad dalis jūrininkų skundžiasi tarptautinėms organizacijoms dėl vėluojančių atlyginimų. Kažkas skleidžia kalbas, kad Lietuvos jūrų laivininkystė neva bankrutuojanti.

Lietuvos jūrininkų sąjunga turėjo apsispręsti, kokių priemonių imtis – kelti klausimus dėl laivų areštų ir reikalauti nedelsiant visiems jūrininkams sumokėti atlyginimus. Ar bendrovei, turinčiai teisingą senų laivų pardavimo, skolų mažinimo, rentabilesnių laivų įsigijimo politiką, leisti toliau veikti, taip išsaugant laivyną su Lietuvos vėliava ir darbo vietas jame.

Netrankyti kumščiu į stalą

Lietuvos jūrininkų sąjungos „DFDS Seaways“ ir Lietuvos jūrų laivininkystės skyriaus, turinčio apie 200 narių, pirmininkas Vygantas Čijunskas pastebėjo, kad situacija nėra tragiška.

„Lietuvos jūrų laivininkystė nėra ant bankroto ribos. Ją slegia skolos. Bendrovė atlyginimus moka laiku, bet vėluoja valiutinės dalies mokėjimai“, – tikino V.Čijunskas.
Jis pridūrė, kad Lietuvos jūrų laivininkystės vadovybė elgiasi geranoriškai – ieško būdų, kaip įveikti susidariusią padėtį.

Jūrininkų sąjungos atstovas negailėjo gerų žodžių Lietuvos jūrų laivininkystės generaliniam direktoriui Audroniui Lubiui, kuris stengiasi išsaugoti šią bendrovę, ieško galimybių, kaip atsiskaityti su jūrininkais, neslepia nuo jų realios ekonominės padėties. Pats būdamas jūrų kapitonas puikiai suprantantis laivininkystėje dirbančiųjų rūpesčius, ieško išeičių konkrečiais atvejais, kai reikia padėti žmogui dėl neatidėliotinų priežasčių. 

„Padėtis, kai vėluoja atlyginimai, nėra normali. Bet Lietuvos jūrų laivininkystėje yra ne ta situacija, kai reikia trenkti kumščiu į stalą ir sakyti „užsidarom“. Jei pasirinksime konfrontacijos kelią ir pradėsime stabdyti bendrovės veiklą, griūtis gali prasidėti greitai. Kaip jūrininkas, 26 metus praleidęs jūroje ir dar kelis dešimtmečius kontoroje, suprantu, kad šiandien didesnė vertybė yra darbo vietų išsaugojimas“, – svarstė V.Čijunskas.

Jis prašė visų jūrininkų supratimo, juo labiau kad iš 250 šios bendrovės jūrininkų maždaug su puse yra visiškai atsiskaityta.

Saugos nuo bankroto

Lietuvos jūrininkų sąjungoje yra žmonių, manančių, kad daryti kokius nors kompromisinius žingsnius bendrovėms, kur vėluoja atlyginimai, neverta. Esą taip išduodama svarbiausia jūrininkų sąjungos misija – ginti jūrininkų interesus.

Pasakyta ir tokia nuomonė, kad Lietuvos jūrų laivininkystė esanti valstybės valdoma bendrovė, todėl jai išlaikyti turi būti skiriama pinigų iš valstybės biudžeto.

Laimė, dauguma Lietuvos jūrininkų sąjungos narių su tokiais radikaliais siūlymais nesutinka.

„Lietuvos jūrininkų sąjunga gali padėti Lietuvos jūrų laivininkystei išvengti bankroto. Jei nesiimsime drastiškų priemonių, palaikysime kompaniją, pasieksime, kad 250 Lietuvos jūrininkų nebūtų išmesti į gatvę“, – svarstė P.Bekėža.

Jo teigimu, Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas A.Lubys mąsto apie ateitį. Senesni nepelningi laivai keičiami į naujesnius ir didesnius, stengiamasi atsiskaityti su darbuotojais. Pasak P.Bekėžos, Lietuvos jūrų laivininkystės vadovas yra išsikėlęs tikslą per artimiausius metus, kai pavyks išsikapstyti iš krizės, jūrininkų atlyginimus pakelti iki tokio lygio, kokie jie yra Danijos kompanijos „DFDS Seaways“ jūrininkų Klaipėdoje, kurie dirba jūrų keltuose.  Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža mano, kad Lietuvos jūrų laivininkystės jūrininkams trūksta informacijos apie tai, kas vyksta jų bendrovėje. Su laivininkystės administracija sutarta, kad į laivus bus teikiama daugiau žinių apie bendrovės padėtį, kad jūrininkai „nekeltų bangų“ kituose uostuose reikalaudami laivų areštų.

„Po pusmetį būdami reisuose jie negauna informacijos, vadovaujasi gandais, kad laiku nemokanti dalies atlyginimo bendrovė neva bankrutuojanti. Mes kalbamės su bendrovės administracija ir matome tikrąją padėtį. Atlyginimai yra atkurti visiems laivų karininkams, skolos yra likusios tik daliai žemesnės grandies jūreivių“, – tikino P.Bekėža.

Lietuvos jūrininkų sąjunga sutarė su Lietuvos jūrų laivininkystės administracija, kad 2014 metų birželį išsamiai įvertins bedrovės finansinę padėtį. Iki to laiko yra sutarta grąžinti dienpinigius į tą lygį, koks buvo iki 2009 metų, visiškai sutvarkyti mokėjimą jūrininkams už papildomus darbus, tokius kaip triumų valymas ar krovinių tvirtinimas.

Nuo 2014 metų pradžios prasidės nuolatinis Lietuvos jūrų laivininkystės finansinės padėties, atsiskaitymų su darbuotojais stebėjimas, kurį vykdys Lietuvos jūrininkų sąjunga.