Pereiti į pagrindinį turinį

Jūrinio sektoriaus technologijų ir aplinkos tyrimų proveržis Klaipėdos universitete

2015-09-10 07:07
DMN inf.
DMN nuotr.

Klaipėdos universitete įgyvendintas projektas „Lietuvos jūrinio sektoriaus technologijų ir aplinkos tyrimų plėtra“, skirtas Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai technologijų ir aplinkotyros mokslinių tyrimų srityse. Projektas užtikrino Klaipėdos universiteto ir kitų Jūrinio slėnio partnerių: Gamtos tyrimų centro, Lietuvos energetikos instituto, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto bei Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro bendradarbiavimą, sutelkiant Lietuvos mokslininkų pastangas, stiprinant jų bendradarbiavimą ir efektyvinant Jūrinio slėnio mokslo infrastruktūros panaudojimą.

Projekto įgyvendinimo metu atlikti aplinkai draugiškų technologijų tyrimai ir jų taikymas jūrinėms konstrukcijoms ir energetinėms sistemoms tobulinti. Šioje srityje įgyvendinamos veiklos apėmė aplinkos taršos jūrinio komplekso įrenginiuose bei viso uosto komplekso poveikio aplinkai tyrimus (jūrinių sistemų elektromagnetinės taršos, jūrų transporto energetikos ir laivų aplinkosaugos technologijų ir jūrinių konstrukcijų aplinkosauginius tyrimus), taip pat išmaniųjų technologijų vystymą (jūrinių konstrukcijų patikimumo ir ilgalaikiškumo, jūrinių mechatroninių sistemų dinamikos tyrimus, jų valdymo prototipo kūrimą, jūrinio sektoriaus klasterizacijos poreikio tyrimus) ir jūros aplinkos bei technologijų poveikio vertinimą ergonominių sistemų stabilumui, užtikrinant darnią žmogaus, aplinkos ir laivo mašinų sąveiką. Taip pat mokslininkai aktyviai įsitraukė į jūros aplinkos tyrimų veiklas, skirtas Baltijos jūros fiziniams procesams tirti: analizuota Baltijos jūros paleogeografinių sąlygų kaita paskutiniojo ledynmečio ciklo metu, Baltijos jūros kranto zonos geologinė sandara ir jos šiuolaikinė raida, formuoti Baltijos jūros priekrantės hidrodinaminiai ir litodinaminiai procesai. Aplinkotyros tyrimai, skirti biotinės aplinkos analizei, apėmė naujų metodų kūrimą, aplinkos būklės stebėsenos tobulinimą ir automatizavimą, cheminę ekologiją, biogeocheminius bei trofinio tinklo vertinimus.

Mokslininkai aktyviai dalyvavo pristatydami projekto tarpinius bei galutinius mokslinius rezultatus nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose Austrijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Danijoje, stažavosi ir vyko į mokslines ekspedicijas į Argentiną, Italiją, Vokietiją, Švediją, Prancūziją, Portugaliją, Šveicariją, Turkiją, kaimynines ir kitas šalis. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu dirbo 156 mokslininkai ir tyrėjai. Per trejus projekto įgyvendinimo metus tarptautinėse bei nacionalinėse konferencijose dalyvauta 98 kartus, paruoštos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose išspausdintos 105 mokslinės publikacijos.

Projekto tikslinė grupė buvo surinkta iš didžiausią mokslinį potencialą turinčių mokslininkų ir kitų tyrėjų, sukaupusių žinių projekto tematika ir maksimaliai galinčių prisidėti prie jos kokybiško įgyvendinimo. Partnerių dalyvavimas užtikrino trūkstamų kompetencijų Klaipėdos universitete panaudojimą, prisidedant prie MTEP rezultatų pridėtinės vertės sukūrimo. Pasak projekto vadovės dr. R. Viederytės, tikimasi, jog sukurtos projekto vykdymui tarpdalykinės ir tarpinstitucinės didžiausią mokslinį potencialą turinčios mokslininkų grupės sėkmingai tęs bendradarbiavimą ir  mokslinių tyrimų bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo tęstinumas po projekto užbaigimo bus užtikrintas tiek realizuojant esamas mokslines idėjas, tiek teikiant bendras paraiškas naujiems mokslinių tyrimų darbams finansuoti.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų