Konkursą organizuoti šiųmetę Jūros šventę laimėjusi viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ iš miesto biudžeto gaus šiek tiek mažiau pinigų nei prašė. Tačiau numatyta nemažai lėšų pritraukti iš rėmėjų, tad šventės biudžetas gali siekti ir milijoną litų.

Norėjo išvengti PVM

Šiemet pirmą kartą Jūros šventei organizuoti buvo skelbtas dalinio finansavimo konkursas. Tai reiškia, kad organizacijos turėjo jam pateikti programą ir nurodyti, kiek pinigų reikia jai įgyvendinti.

Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad jam paraiškas gali teikti tik tos organizacijos, kurių pastarųjų trejų metų veiklos rezultatai įrodo jų pasirengimą vykdyti bent tris programas. Jų sąmatinė vertė būtų ne mažesnė nei 700 tūkst. litų.

Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis nė nemanė slėpti, jog iš anksto buvo numatyta, kad dalinio finansavimo konkursą turi laimėti „Klaipėdos šventės“. Dalinio finansavimo konkurso organizavimo būdas pasirinktas dėl to, kad valstybei nereikėtų mokėti pridėtinės vertės mokesčio.

Prognozės pasiteisino – konkurse dalyvavo tik „Klaipėdos šventės“, todėl ekspertų komisija ir nusprendė įstaigos programą iš dalies finansuoti.

Veikia protingumo dėsnis

„Klaipėdos šventės“ prašė 400 tūkst. litų, o gavo 386 tūkst. litų. „Kai kurios priemonės iš programos buvo išbrauktos, todėl ir neskirta visa suma“, – paaiškino N.Lendraitis.

Konkurso sąlygose taip pat buvo numatyta, kad jo dalyviai 20 proc. sumos, kurią yra įrašę paraiškoje, turi susirinkti iš rėmėjų. „Klaipėdos šventės“ dokumentais įrodė, jog pinigų surinks daugiau.

„Galutinės sumos tikrai dar neturime, tačiau galiu pasakyti, kad Jūros šventės biudžetas yra tarp 800 tūkst. ir milijono litų. Ir tai tik fasadinė pusė. Įvairiomis paslaugomis gaunama antra tiek. Ne veltui tai didžiausia šventė Lietuvoje“, – teigė „Klaipėdos švenčių“ direktorius Romandas Žiubrys.

N.Lendraitis neslėpė, kad jo visai nenustebino, jog dalinio Jūros šventės finansavimo konkurse dalyvavo tik „Klaipėdos šventės“.

„Šioje rinkoje veikia ir protingumo dėsniai. Kas kitas, jei ne klaipėdiečiai, organizuos geriausią Jūros šventę? Jie turi ir nuovoką, ir patirtį, ir ryšius“, – pabrėžė N.Lendraitis.

Kviečia atlikėjus

Jam antrino ir R.Žiubrys. Jo teigimu, nors Lietuvoje ir yra potencialių renginių organizatorių, kurie būtų atitikę konkurso sąlygas, tačiau ne klaipėdiečiams imtis Jūros šventės organizavimo yra didelė tikimybė, kad ji nepavyks.

„Jūros šventė vyks jau 54-ą kartą. Visos institucijos turi įdirbį, žino, ką ir kaip turi daryti. Manau, kad šventė įvyktų net ir tada, jei niekas jos neorganizuotų. Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei ateitų kokie nors vilniečiai. Visų pirma, tai pakenktų Klaipėdos prestižui. Antra, jie susidurtų su daugybe problemų“, – įsitikinęs R.Žiubrys.

Šiemet Jūros šventės organizatoriai beveik nepirks paslaugų, o visą programą organizuos patys.

„Susisieksime tiesiogiai su atlikėjais ar jų atstovais. Aišku, tai sudėtingiau, bet šiek tiek pigiau. Be to, tikiuosi, kad taip pavyks sukurti vieningą šventę su vientisa koncepcija, o ne atskiras zonas“, – tvirtino „Klaipėdos švenčių“ direktorius.