Pereiti į pagrindinį turinį

Jūros tiltas – tarsi skiedra audrose

2008-10-15 09:00
Jūros tiltas – tarsi skiedra audrose
Jūros tiltas – tarsi skiedra audrose / Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Kasmet stiprių vėjų talžomo jūros tilto apdrausti nepavyksta, tad garsiau prabilta apie būtinybę statinį sutvirtinti. Konstrukcijas norima pakeisti atsparesnėmis.

Ryja tūkstančius litų

„Su nerimu laukiame rudeninių audrų. Galbūt atėjo metas vienąsyk rimčiau investuoti, o po to ilgesnį laiką dėl tilto būti ramiems?“ – svarstė Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Bacius.

Statinio remontas ir priežiūra per metus kainuoja 20–25 tūkst. litų. Didžiausias galvos skausmas – laikančiosios sijos.

„Prie jų tenka vėl ir vėl kalti medinio tilto pagrindo lentas, kurios sulūžta arba yra nuplėšiamos vėjo, todėl šios konstrukcijos labai greitai susidėvi, tampa neatsparios klimato veiksniams“, – aiškino A.Bacius.

Tobulintų atsargiai

Būgštavimus, kad Palangos simbolį norima paversti betono arba metalo monstru, valdininkas suskubo išsklaidyti. Anot jo, nebūta jokių kalbų apie medinių tilto lentų keitimą kitomis medžiagomis.

„Daugybė žmonių šiai pasivaikščiojimų vietai jaučia gilių sentimentų – tą puikiai suprantame. Kalbėdami apie tilto tvirtinimą pirmiausiai turime omenyje laikančiąsias sijas. Dabartines galėtų pakeisti ąžuolinės arba iš kito ypač atsparaus medžio pagamintos konstrukcijos“, – dėstė A.Bacius.

Kiek tokie patobulinimai galėtų kainuoti, savivaldybėje dar neskaičiuota.

Rizikos daug, naudos mažai

Jau beveik metus tiltas nėra apdraustas. „Lietuvos draudimas“ sutarties pratęsti nepanoro. Iš viso savivaldybė išsiuntė laiškus septynioms kompanijoms, tačiau nesulaukė nė vieno pasiūlymo. Tik viena draudimo įmonė teikėsi atsakyti.

Priežastis, kuri sutrukdė pradėti derybas, buvo nurodyta lakoniškai – esą tiltas neatitinka kompanijos keliamų reikalavimų, todėl yra nedraudžiamas.

Tikimybė, kad artimiausiu metu palangiškiams pavyktų sudominti draudikus, yra menka. Kompanijas atgraso rizika, be to, savivaldybė aukso kalnų greičiausiai nepasiūlytų.

Įmoka „Lietuvos draudimui“ 2007-aisiais nesiekė 3 tūkst. litų, o draudimo suma tilto sugadinimo ar sunaikinimo atveju atsitrenkus nevaldomam laivui, dėl gaisro arba gamtinių jėgų buvo beveik 4 mln. litų. Statinį tąsyk savivaldybė draudė proporciniu draudimu su 20 tūkst. litų franšize.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų