Per menka parkų plėtra

Europos pramonės asociacija „WindEurope“ pranešė, kad 2023 m. Europos Sąjungos šalyse buvo įdiegtas rekordinis 17 gigavatų (GW) galios vėjo jėgainių kiekis. Iš jų didesnė dalis – net 14 GW sausumoje ir tik 3 GW jūroje.

Remiantis „WindEurope“ informacija, 2023 m. daugiausiai naujų vėjo jėgainių buvo paleista Vokietijoje, antroje vietoje – Nyderlanduose, trečioje – Švedijoje.

Šiaurės jūroje 225 kv. kilometrų plote pradėjo veikti Nyderlandų vėjo jėgainių parkas „Hollandse Kust Zuid“. Jis turi 139 naujausias vėjo jėgaines ir šiuo metu yra didžiausias vėjo jėgainių parkas pasaulyje su 1,5 GW bendra galia.

„WindEurope“ duomenimis, 2023 m. vėjo jėgainės ES šalyse gamino apie 19 proc. elektros energijos.

Ekspertai laikosi nuostatos, kad vėjo jėgainių plėtra ES šalyse dar yra nepakankama. Tam, kad būtų pasivyti numatyti strateginiai tikslai iki 2030 metų, kasmet ES šalyse būtina pasiekti maždaug 30 GW vėjo jėgainių parkų plėtros rodiklį. Rekomenduojama labiau plėsti jūros vėjo jėgainių parkus, nes naujų vėjo jėgainių parkų jūroje pajėgumo koeficientas yra 10, o kartais net iki 20 proc. didesnis.

Tendencija: įprasta, kad jūroje statomos didžiausio efekto 11 megavatų galios vėjo jėgainės. / „Windsystems.com“ nuotr.

Kartais pabranginta elektra

Yra įprasta, kad vėjo jėgainių parkus tiek jūroje, tiek sausumoje stato privatūs statytojai iš savo arba iš bankų skolintų lėšų.

Kartais, kaip Lietuvos atveju, valstybė suformuoja vėjo jėgainių sklypus, sukuria vėjo jėgainių parko statybos struktūrą ir per aukcioną ilgam laikui išnuomoja sklypą vėjo jėgainių parko statyboms.

Tokia schema pasiteisina ten, kur vėjo jėgainių parkų sklypus gauna normalus verslas. Lietuvoje, kai tokio parko statybos aukcioną laimėjo vienas iš Lietuvos energetikos monopolistų, sistema galimai iškreipiama.

Buvusi europarlamentarė, ekonomistė Margarita Stankevičiūtė pastebėjo, kad biržoje, iš kur Lietuvos monopolistas perka elektros energiją, vieno kilovato kaina yra 8 eurocentai, su pridėtinės vertės mokesčiu gali siekti iki 10 eurocentų. Tuo tarpu rinkoje elektros energija pardavinėjama po 20 ir net iki 30 eurocentų už kilovatvalandę. Ir elektros kaina kasmet vis labiau „pučiama“.

Keliamas klausimas, ar taip nėra apiplėšinėjami Lietuvos gyventojai? Gali būti, kad iš to nubyra ne tik didžiuliai atlyginimai elektros pardavimo monopolistams, dividendai šių bendrovių akcininkams, bet ir greičiausiai kaupiami pinigai būsimojo 700 megavatų (MGW) vėjo jėgainių parko statybai jūroje.

Manoma, kad Lietuvoje vyksta akivaizdus manipuliavimas su elektros energijos kainomis. Lietuvos valdžia to greičiausiai nenori matyti, nes bent vienas iš jos ministrų gali būti su tuo tiesiogiai susijęs. Gali būti ir taip, kad Lietuva privalės raportuoti ES, kad iki numatyto termino pasistatė vėjo jėgainių parką jūroje, todėl nekreipiamas dėmesys, jei tai ir daroma elektros vartotojų sąskaita.

Blogas pavyzdys kaimynams

Jei Lietuvos manipuliavimo su elektros energijos kainomis dėl naujo vėjo jėgainių parko statybos schemos „išlįstų į paviršių“ ES mastu, tai galėtų turėti įtakos bendrai ES vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūros šalyse. Juo labiau kad Lietuvos elektros kainos yra vienos didžiausių, jei ne pačios didžiausios ES šalyse.

Lietuvoje, kai vėjo elektrinių parko statybos aukcioną laimėjo vienas iš energetikos monopolistų, būsimos statybos finansavimo sistema galėjo būti iškreipta.

Lietuvos skandalas su galimu išpūstu dalies pinigų nusavinimu iš gyventojų dėl vėjo jėgainės parko statybos galbūt nepaliestų Lenkijos. Ji jau yra išdalinusi plotus Baltijos jūroje ir Gdansko įlankoje didžiausioms savo šalies energetikos bendrovėms. Jos vėjo jėgainių parkus rengiasi statyti pasitelkdamos solidžius investuotojus iš Vakarų Europos.

Tarp Lenkijos vėjo jėgainių parko statytojų yra ir naftos gamyklą prie Mažeikių valdanti „Orlen“ kompanija. Tikėtina, kad ji nesinaudos galima Lietuvos energetikų schema, kai dalis pinigų vėjo energetikos parko statybai jūroje iš anksto gali būti kaupiama per sukeltas kainas?

Jei pasitvirtintų, kad Lietuvoje vėjo jėgainių parko statybos vykdomos elektros naudotojų sąskaita, tai galėtų turėti įtakos panašiems projektams Latvijoje ir Estijoje. Jos Baltijos jūroje ir Rygos įlankoje planuoja statyti tiek bendrus, tiek atskirus vėjo jėgainių parkus. Ar nevertėtų toms šalims jau dabar išanalizuoti Lietuvos patirtį, įvertinti planą, kai pinigai vėjo parko statybai galimai kaupiami elektros energijos vartotojų sąskaita? Svarbiausia būtų atsakyti į klausimą, ar toks pinigų kaupimo planas nebūtų korupcinis?