„Jūratės“ modelio gimimas

Tik šių metų pradžioje išgirdęs apie pirmojo laivo „Jūratė“ atplaukimo į Lietuvą šimtmetį, A.Romaškinas ėmėsi kurti jo modelį. Iki šiol Lietuvoje beveik nebuvo šio laivo iliustracijos, išskyrus vieną nuotrauką ir brėžinį.

„Mane, kaip jūrininką, sudomino pirmojo lietuviško laivo istorija. Internete susiradau nuotrauką, brėžinius, pradėjau konstruoti modelį“, – pasakojo A.Romaškinas. Jis yra padaręs keliasdešimt įvairių laivų. Dalis padovanota draugams, pažįstamiems, apie 15 kūrinių puošia namus.

„Kai pasibaigs karantinas, pristatysiu „Jūratės“ modelį Jūrų kapitonų klube. Galėsime pasidžiaugti kartu su bičiuliais jūrų kapitonais“, – planais dalijosi A.Romaškinas.

Jo padarytų laivų kolekcijoje – daugiausia istoriniai laivai. Jūrų kapitonas prisipažino, kad darydamas modelius jaučia malonumą. Savo rankomis dėlioja ne tik kiekvieną detalę, bet ir įsijaučia į juo plaukusių žmonių istoriją, tarsi pajunta kiekvieno konstruojamo laivo aurą.

Šeima: A.Romaškinas su žmona Tatjana, sūnumi Aleksandru, marčia Adele bei anūkėmis Sofija ir Izabela. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Prieš porą metų jis pristatė Klaipėdos simbolio „Meridiano“ modelį, kuris, kaip pats pripažino, pavyko labai gražus. Asmeniškai brangesnis yra norvegų keliautojo Roaldo Amunseno vienstiebis laivas „Gjoa“.

Įsimintiniausias pagamintų modelių pristatymas – Klaipėdos Dievo Motinos Globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijos bibliotekoje per Jūros dieną.

Buriavimo patirtis

„Laivų modeliavimas suaugusiam žmogui yra tarsi atsiėmimas to, ko nebuvo gauta jaunystėje. Tai labai įdomu. Savarankiškai laivų konstravimu susidomėjau dar dirbdamas Lietuvos jūrų laivininkystės laivuose jūrų kapitonu. Pirmieji laivai gimė, kai pamačiau kokoso riešutų kevalus. Jie iš karto sukėlė asociaciją, jog tai yra baigtas laivo korpusas“, – pasakojo A.Romaškinas.

Jis daugiausia konstruoja burlaivius. Tai gerokai sudėtingiau, juose labai daug detalių. Daryti šiuolaikinį laivą nėra taip įdomu, jis ne toks išvaizdus – primena dėžę.

A.Romaškino santykis su burlaiviais ypatingas. Dar mokydamasis Odesos aukštojoje jūreivystės mokykloje, jis dvi praktikas atliko mokomajame burlaivyje „Tovarišč“.

Ryšys: kapitonui A.Romaškinui labiausiai įsiminė jo laivų modelių pristatymas Klaipėdos Dievo Motinos Globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijos bibliotekoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tai buvo ypatingi plaukiojimai. 1974 m. iš Juodosios jūros į Baltiją, dalyvavimas regatoje, kuri tuomet buvo kažkas panašaus kaip dabar „Tall Ship“. Ir pirma vieta joje.

„Mus po šios regatos Tarybų Sąjungoje ypatingai pagerbė. Burlaivio kapitonui suteikė nusipelniusio sporto meistro vardą, įgulai – sporto meistrų vardus, o septyniems kursantams, tarp jų ir man, – kandidatų į sporto meistrus vardus“, – prisiminė A.Romaškinas.

Kitais metais pats burlaivio „Tovarišč“ kapitonas jį pakvietė į buriuotojų festivalį Londone, suteikė jam pirmos klasės jūreivio vardą.

Šeima pritapo Klaipėdoje

„Savo kurse aš buvau vienas iš vyresnių, trejus metus atitarnavęs Baltijos kariniame jūros laivyne Kronštate. Odesos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvau aktyvus, dalyvaudavau irklavimo varžybose, gerai mokiausi“, – prisiminė A.Romaškinas.

Pasiprašė, kad po mokyklos 1978 m. būtų paskirtas į Klaipėdoje naujai besikuriančią Lietuvos jūrų laivininkystę.

Į Klaipėdą atvyko jau sukūręs šeimą.

Gimimas: kapitono A.Romaškino namuose ką tik pabaigtas „Jūratės“ maketas. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Žmona Tatjana Romaškina (Svobodina) – žinoma pianistė. Ji mokėsi Charkovo muzikos mokykloje, Rusijos muzikos akademijoje, stažavosi pas garsius muzikos profesorius, yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė. Šiuo metu T.Romaškina yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorė. Ji išugdė per 20 tarptautinių konkursų laureatų, išleido 7 muzikos vadovėlius, kaip pianistė daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Klaipėdoje pirmasis A.Romaškino laivas buvo suomių serijos „Abram Archipov“ miškavežis, kurio kapitonu buvo Borisas Kazuščenko.

„Laivynas Klaipėdoje buvo jaunas, augantis, darbo aplinka puiki, mane vertino ir kaip praktišką laivavedį, ir kaip žmogų, trejus metus tarnavusį kariniame laivyne“, – teigė A.Romaškinas.

Šeima Klaipėdoje jau po ketverių metų gavo kooperatinį 4 kambarių butą. Kai apie tai papasakojo bendrakursių susitikime Odesoje, šie stebėjosi – jūrininkai Juodosios jūros regione po 20 metų stovėdavo eilėje, kol gaudavo butą.

„Asta“ – paskutinysis laivas, kuriame Lietuvos jūrų laivininkystėje kapitonu buvo A.Romaškinas. (shipspotting.com) nuotr.

Ir jūrų kapitonu jis tapo, ko gero, pirmuoju iš savo kurso. Po 7 metų darbo Lietuvos jūrų laivininkystėje trečiu kapitono padėjėju, po to antru ir vyriausiuoju kapitono padėjėju, jam pasiūlė priimti Rygoje remontuotą iš Murmansko gautą laivą. Tai buvo savotiškas patikrinimas. Laivo remonto metu labiau reikėjo parodyti organizacinius gabumus bendraujant su remontininkais, tiekėjais, įvairiomis kranto tarnybomis. Po sėkmingo remonto Lietuvos jūrų laivininkystė A.Romaškiną siuntė į kursus, po to plaukimas su kapitonu globėju, savarankiški reisai dar nepatvirtinus kapitonu.

„Man kapitonu globėju paskyrė Aleksejų Jakimenką. Jis buvo žinomas kaip itin griežtas. Tuomet diplome, panašiai kaip vairuotojų pažymėjime, spaudė skyles. Kai kolegos sužinojo, kad plauksiu su A.Jakimenka, užjautė, sakė, kad bus mažiausiai pora skylių. Plaukėme iš Klaipėdos į reisą iki Ispanijos. Bijojau, nes neigiamas atsiliepimas būtų nustūmęs galimybę tapti tolimojo plaukiojimo kapitonu mažiausiai kokius penkerius metus“, – prisiminė A.Romaškinas.

Viskas baigėsi gerai – iš A.Jakimenkos jis gavo gerą atsiliepimą. Po to buvo dar keli savarankiški plaukimai.

Kapitonas buvo vertinamas

Tarybų Sąjungoje tolimojo plaukiojimo kapitonus vertino gerokai labiau nei dabar. Laivininkystės kompanija laivo kapitono net negalėdavo atleisti iš pareigų. Juos tvirtino ir iš pareigų atleisdavo tik Laivybos transporto ministerija.

A.Romaškinas detaliai prisimena daugiau nei savaitę Maskvoje trukusią tvirtinimo tolimojo plaukiojimo kapitonu procedūrą. Daugybė pokalbių, įvairių susitikimų su pareigūnais iš įvairių tarnybų, net viceministrais.

Klausinėjo daug ko – nuo santykių su užsienio agentais, tarptautinės komercijos iki laivavedžio veiklos niuansų. Išdavė tolimojo plaukiojimo jūrų kapitono ženkliuką, dokumentus.

Toks anuomet Maskvoje patvirtintas kapitonas turėjo teisę valdyti bet kokį komercinį laivą. Pažymėjimas atverdavo jam galimybę įeiti į bet kurią jūrų transporto įmonę, užtekdavo jį parodyti prie vartų.

„Kai grįžau iš Maskvos su kapitono ženkleliu ir dokumentais, manęs niekas ilgai nelaikė. Gavau siuntimą į miškavežį Igarkoje. Po to buvo Lietuvos jūrų laivininkystės balkeriai, ispanų serijos Klaipėdoje statyti laivai“, – pasakojo A.Romaškinas.

Užsienio laivai nesugundė

Paskutinysis jo laivas – „Asta“ Lietuvos jūrų laivininkystėje. Dirbo Pietų Amerikos, Meksikos įlankos regione, JAV.

„Jau buvau pripratęs prie amerikoniškos tvarkos. Prasidėjo pačios laivininkystės problemos, laivų išpardavimai. Dar būčiau norėjęs dirbti, bet ėmė vėluoti atlyginimai. 2013 m. pasiūlė eiti į pensiją. Buvo minčių likti iki galo. Jaučiau, kad laivininkystė žlunga, pagalvojau, kam man ta rizika“, – sunkų laiką prisiminė A.Romaškinas.

Būta pasiūlymų ir iš užsienio laivybos kompanijų. Vienos švedų laivininkystės kompanijos savininkas pasakė: pakeisi „starpomą“.

„Kai sugriuvo Tarybų Sąjunga, daug jūrininkų išėjo į Vakarų šalių laivyną. Užsieniečiai džiaugėsi, kad aukšto lygio jūrininkai pusvelčiui sutinka dirbti jų laivuose. Atsirado jūrininkų perteklius. Su aukšto lygio jūrininkais pradėta nebesiskaityti. Imta mėtytis siūlymais kapitonams padirbėti kitų kapitonų padėjėjais. Kas sutikdavo, dažniausiai ir likdavo „starpomu“, nes jų CV jau būdavo įrašyta, kad dirbo kapitono padėjėju“, – aiškino A.Romaškinas.

Taip prabėgo A.Romaškino gyvenimas su beveik 40 metų jūriniu stažu, iš kurių per 25 metus – jūrų kapitonas.

„Mano gyvenimas jūroje buvo įdomus, reikšmingas, su didele patirtimi ir prisiminimais. Ir dabar jis labai įdomus, nes turiu ypatingą užsiėmimą – gaminti laivų modelius. Toks mūsų, jūrininkų, gyvenimas – atsidavimas jūrinei idėjai visam laikui“, – užbaigė mūsų pokalbį tolimojo plaukiojimo kapitonas A.Romaškinas.