"Jūrų liūtas" nėrė į marias Pereiti į pagrindinį turinį

"Jūrų liūtas" nėrė į marias

2009-03-20 09:00
"Jūrų liūtas" nėrė į marias
"Jūrų liūtas" nėrė į marias / Vytauto Liaudanskio nuotr. Išlindo: iš nuskendusio laivo išplaukė ne tepalai.

Vakar iš ryto uosto dispečerinė gavo pranešimą, jog Jachtklubo akvatorijoje laivas "Jūrų liūtas" pavojingai pasviro ir į jį veržiasi vanduo. Uosto tarnybos aptvėrė skęstantįjį bonais, kad į aplinką nepatektų teršalų.

Gresia ir bauda

Per pietus laivas jau buvo nugrimzdęs.

Šešiolikos metrų ilgio pramoginis laivas priklauso įmonei "Grasnė". Laivelį iškelti turės pats savininkas – Virginijus Babianskas. Jis patvirtino, jog "Jūrų liūtas" bus iškeltas, apžiūrėtas ir sutvarkytas. Pasak V.Babiansko, laivas jau šį sezoną plukdys keleivius.

Savininkas mano, jog "Jūrų liūtas" pasviro dėl tradicinės "ligos" – ledas suskaldė variklio aušinimo vamzdžius.

Aplaidumas laivo savininkui kainuos nemažai. Už laivo nepriežiūrą jam gresia ir bauda nuo 50 iki 200 litų, be to, reikės sumokėti už laivo iškėlimą ir remontą.

Statytas prieš karą

"Jūrų liūtas" skęsta jau ne pirmą kartą. 2007 m. žiemą šis laivas taip pat buvo pasviręs ant šono. Ledai suspaudė medinį laivo korpusą ir į triumą ėmė sunktis vanduo.

Laivo savininkas V.Babianskas teigė, jog išvengti tokių incidentų galima. "Po šalčių reikia kasdien užvesti variklį arba laivą reikia šildyti žiemos metu", – paaiškino V.Babianskas.

Pramoginis 12 vietų laivas vasaros sezono metu plukdo keleivius. "Jūrų liūtas" pastatytas dar prieš karą – 1936 m. Kateriu užregistruotas laivas gali plaukioti ne tik mariose, bet ir Baltijos jūroje.

Kaltas savininkas

Nors laivai tikrinami net trijų tarnybų – Uosto direkcijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ir Jūrų uosto policijos skyriaus – tokių incidentų per metus pasitaiko apie porą.

Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Aleksas Arvydas Narmontas teigė, jog ne visus laivus įmanoma apžiūrėti. "Laivų būkle turi rūpintis savininkai. Tai ne automobilis, kurį pastatei ir lauki, kol surūdys", – kalbėjo A.A.Narmontas.

Pernai Pilies uoste skendo žvejybinis laivas "Sonar", Žvejybos uoste ant šono nusviro neprižiūrima "Ieva".

Pasak A.A.Narmonto, pagrindinė priežastis, dėl kurios skęsta laivai, – jų nepriežiūra. Jam pritarė ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša.

"Tai laivo savininko apsileidimas", – apžiūrėjęs "Jūrų liūtą" tvirtino J.Lukša. Dažniausiai didesni pramoginiai ir žvejybiniai laivai per žiemą būna palikti vandenyje. Visą žiemą jie nešildomi. Laivo kingstonas, per kurį vanduo patenka į balastinę sistemą, užšąla. Ledas suskaldo vamzdžius, deformuoja tarpines. Kai prasideda atlydys, į laivą pradeda sunktis vanduo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų