Už aktyvų visuomeninį darbą, koordinuojant senjorų klubų veiklą, už gausybę renginių, Klaipėdos miesto paveiksle šviesiausiomis spalvomis atspindinčių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, už išskirtinį sugebėjimą dalytis gerumu, neišsenkančia energija, optimizmu, už vilties ilgiau ir oriau gyventi suteikimą pagyvenusiems žmonėms Kristina pretenduoja tapti Metų klaipėdiete.

Apie darbą

Daugybę metų statybos srityje dirbusios ir galiausiai užtarnauto poilsio išėjusios K.Buslajevos šiandien pilna visur.

Sutikusi įsilieti į uostamiesčio senjorų visuomeninį gyvenimą moteris pati nesitikėjo, kad reikės tam atiduoti tiek daug jėgų ir energijos.

Tačiau darbo rezultatai akivaizdūs – jeigu ne Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacija su septynerius metus jai vadovaujančia pirmininke K.Buslajeva priešakyje, uostamiesčio senjorų bendruomenė šiandien gyventų kur kas liūdniau.

"2011 m. išėjusi į pensiją galvojau: įmerksiu kojas ir ilsėsiuosi. Bet pradėjau dirbti su senjorais. Iš pradžių maniau, kad bus lengva. Nieko panašaus. Dirbti yra labai sunku, senjorai įnoringi, kaprizingi, jeigu jie tave myli, visko išsireikalaus", – juokėsi pašnekovė.

Šiandien Debreceno gatvėje esančiuose suremontuotuose Bendruomenės namuose glaudžiasi 16 mažų ir didelių Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvų. Čia senjorai savo veiklą vykdo ir renginius organizuoja nemokamai.

Aktyvių atlikėjų, kurie dalyvauja repeticijose ir koncertuoja – 325, iš viso asociacija vienija net 600 klaipėdiečių.

"Anksčiau vieni kolektyvai repetuodavo bažnyčios rūsyje, kiti mažame kambarėlyje ar pas gimines, buvo taip gaila į juos žiūrėti. Supratau, kad reikia ką nors dėl jų daryti. Nueitas ilgas kelias, esu dėkinga prisidėjusiems, taip pat ir Klaipėdos miesto tarybai už tai, kad savo reikmėms turime puikias erdves, už kurias nereikia mokėti", – pasidžiaugė moteris.

Naujų sumanymų nestokojanti K.Buslajeva įgyvendino dar vieną savo idėją – originaliai įamžino Klaipėdos senolius.

"Nuotraukų atrodė per maža, todėl nusprendėme sukurti 55 min. trukmės filmą. Jo metu pasirodė apie 12 kolektyvų, likę mažesni ansambliai nedrįso. Filmas išties pavykęs ir atskleidžia, kaip puikiai mes atrodome būdami tokio amžiaus. Praėjusių metų spalį Žvejų rūmuose pristatėme bendruomenei, o kovo 15 d. filmą parodysime platesnei auditorijai", – užsiminė pašnekovė.

Apie šeimą

K.Buslajevos vaikystė nebuvo lengva. Ją augino seneliai, kurie, kaip teigė pašnekovė, veikiausiai įskiepijo atjautą kitiems žmonėms.

"Matant per televizorių nuskriaustuosius, taip norisi jiems padėti. Tas gėris tikriausiai atkeliavo iš mano senelių. Nei tėtis, kuris gyveno Sibire, nei mama manęs neaugino. O seneliams buvau pirma anūkė, tarsi jų vaikas", – atviravo K.Buslajeva.

Kristinos vyras Jurijus yra visiška jos priešingybė. Buvęs žvejys ir gamtos mėgėjas renkasi gerokai ramesnį gyvenimo būdą.

"Jis labai rimtai į viską žiūri, daug galvoja apie ateitį. Tačiau neprieštarauja mano veikloms su senjorais, supranta, kad taip užpildau savo tuštumas. Jau greitai bus 50 metų, kai esame kartu. Jeigu būtume panašūs, matyt, nebūtume taip ilgai gyvenę", – juokėsi pašnekovė.

Apie pomėgius

Be pagrindinės savo veiklos Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijoje, K.Buslajeva dainuoja dviejuose ansambliuose, taip pat mėgsta pasivaikščiojimus prie jūros, daug keliauja – yra aplankiusi net 32 šalis.

Štai pernai naujuosius metus ji sutiko Majamyje, kur su gera drauge atšventė savo 50 metų draugystės sukaktį.

"Jeigu nedainuočiau, vis tiek rasčiau, ką linksmo nuveikti. Gaila, kad šią vasarą nespėjau pasidžiaugti jūra ir saule. Vyko filmavimas, kuris atėmė daug laiko. Tiesa, galvoje kirba dar viena mintis įamžinti senjorų kolektyvus išleidžiant knygą", – apie naujus savo planus užsiminė klaipėdietė.

Apie Klaipėdą

Iš Šilalės kilusi K.Buslajeva uostamiestyje – nuo 1966 m. Užkietėjusi žemaitė ir kieto charakterio moteris apie Klaipėdą atsiliepia tik gerai. Tai miestas, kuriame atrado savo pašaukimą ir kurio žmones labai myli.

Gyvenimo kredo

Gyvenimas jos nelepino, todėl teko išmokti skaičiuoti ir atsakingai tvarkyti savo finansus. Esą lietuviškos pensijos užtenka ir už šildymą susimokėti, ir gardesniam pyragaičiui nusipirkti.

"Esu turtinga – skaičiuoju savo pinigus, ne svetimus", – samprotavo pašnekovė.

Kaip tikras Ožiaragis, K.Buslajeva, užuot skundusis ir dejavusi, trūks plyš siekia užsibrėžtų tikslų.

Apie Metų klaipėdietę

Dalyvavimas Metų klaipėdietės rinkimuose ir džiaugsminga žinia, kad pateko į finalininkių septynetuką, K.Buslajevai buvo tikra staigmena. Tik neseniai moteris sužinojo, kad šiam garbiam titului jos kandidatūrą pasiūlė sena pažįstama, su kuria susipažino visuomeninėje veikloje.

"Nesitikiu laimėti, būtų per daug garbės, gal nesu tiek verta. Mėgaujuosi ir tuo, kad žmonės sveikina, jog patekau į septynetuką. To pakanka", – kuklinosi veikli moteris.