Labiau rūpėjo asmenukės

Į K.Donelaičio skvere vykusį išvažiuojamąjį Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdį susirinko būrelis miestiečių, dažnai sutinkamų įvairaus pobūdžio piketuose.

Tačiau dalis aktyvistų, kiek pasisklaidę skvernais, dingo savais reikalais.

Kita dalis, prisifotografavę asmenukių prie skvero medžių, taip pat išsilakstė prasidėjus pūgai.

"Kad niekas ten ir nepuolė. Ramiai viskas vyko. Pasifotografavo jie ir iki galo net nebuvo", – apie pagarsėjusią medžių saugotojų grupelę atsiliepė Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Improvizacijos: besibaiminantieji dėl medžių norėjo atkreipti dėmesį jų apkabinimo akcija. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų laikų idėja

Želdinių ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai architektas Algirdas Žebrauskas pristatė skvero atgaivinimo idėją.

Žinomas telšiškis savame mieste yra įgyvendinęs daug unikalių projektų, kurie dienos šviesą išvydo pačios bendruomenės iniciatyva.

Gerų medžių nekirsime nė vieno.

Šį kartą A.Žebrausko patirties projektuojant viešąsias erdves prašė labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" nariai, kurie seniai puoselėja K.Donelaičio skvero atgaivinimo viltį.

Architektas siūlo šią erdvę miestiečiams atverti keturiais įėjimais, kurie simbolizuotų keturis metų laikus.

Centrinėje dalyje, artėjant nuo Liepų gatvės, norima iškirsti kelis medžius, kad būtų galima vizualiai pašviesinti tamsią erdvę.

"Mes leidome iškirsti keturis blogos būklės ir du nepatenkinamos būklės medžius. Tie medžiai jau yra su puviniais. Nenorėjome sugriauti pačios rekonstrukcijos idėjos, sutiktume su penkių patenkinamos būklės medžių šalinimu. Gerų medžių nekirsime nė vieno", – tikino R.Jievaitienė.

Paradoksas: už K.Donelaičio skvero medžių išsaugojimą pasisakantys klaipėdiečiai šįsyk mandagiai išklausė projektuotojų argumentus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žydėtų magnolijos

A.Žebrauskas tikino, kad šviesos ir spalvų šioje erdvėje įneštų žydintys želdiniai.

"Pavasarį galėtų simbolizuoti magnolijos, kurios yra Mažosios Lietuvos simbolis. Vienu metu pavasarį sužydėtų 12 magnolijų. Vasarą jų lapija kurtų kitą įspūdį. Vasarą sužydėtų ir pačios liepos, kurios čia auga. Rudenį medžių spalvos vėl kurtų kitą nuotaiką", – pasakojo A.Žebrauskas.

Architekto idėja – skverą pritaikyti lankymui, ramiam buvimui.

"Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai", – vizijomis dalijosi A.Žebrauskas.

Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai.

Kavinei medžiai netrukdys

R.Jievaitienė tikino, kad terasos perimetrą siūlytų siaurinti.

"Norime išsaugoti medžius. Projektuotojai turės galvoti iš naujo. Bet ten numatyta dar viena terasą primenanti pasisėdėjimo vieta. Bus puiki vieta knygoms skaityti. Čia planuojamai kavinei medžiai netrukdo, auga vienas nepatenkinamos būklės medis. Neprieštaravome, kad jis būtų šalinamas. Mes nesugadinome siūlomų idėjų", – patikino R.Jievaitienė.

Ji pripažino, kad prieštaromis nebus pasiektas skvero atgaivinimo tikslas.

"Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti", – kalbėjo R.Jievaitienė.

Anot A.Žebrausko, šis skveras jau seniai nebeatitinka urbanistinėms erdvėms keliamų reikalavimų. Šio skvero moderniu tikrai niekas negalėtų pavadinti.

"Buvo išklausytos idėjos. Jas įvertino ir specialistai. Jie pateiks savo ataskaitas. O po to ir žiūrėsime, ką galima koreguoti. Ieškosime kompromiso", – pripažino architektas.

Kompromisai: architekto A.Žebrausko idėjų Aplinkosaugos skyriaus vedėja R.Jievaitienė nenorėjo sugriauti ir sutiktų kirsti prastos būklės medžius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kamerinių vakarų vieta

A.Žebrauskas rekonstrukcijos projektu norėtų pasakoti K.Donelaičio istoriją.

"Reikėtų pastiprinti perimetrinį želdyną. Gal komisija leis šalinti pasvirusias liepas? Jos išsivartaliojusios ne dėl vėjo, nors vietiniai ir norėtų tuo tikėti. Tokie pasvirę medžiai želdynui tikrai nėra gerai. Tokiu būdu atsirastų galimybė įrengti žydintį aikštės centrą", – mintimis dalijosi A.Žebrauskas.

Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti.

Rekonstruojant aikštę būtų keičiama jos danga. Atsirastų smilginių augalų, kurie simbolizuotų pajūrio augmeniją.

"Labiausiai visiems kliuvo nedidelė kavinukė. Pasaulyje kavinės kuriasi įvairiausiose vietose, tampa jaunimo traukos centru. Kodėl ten negalėtų vykti kameriniai vakarai? Kas nors kavos ar arbatos gertų. Mūsų tikslas šią erdvę padaryti gyvą", – kalbėjo architektas.

Jis tikino, kad kavinės operatorius galėtų būti atsakingas ir už viešų renginių moderavimą.

"Ši vieta galėtų būti įtraukta į Jūros šventės renginių žemėlapį. Joje saviraiškai galėtų erdvę rasti ir miesto jaunimas. Šis tamsus ir negyvas, nors pačiame centre esantis skveras turėtų tarnauti miestiečiams. Dabar patys visuomenės atstovai, kurie dalyvavo susitikime, pripažino, kad čia niekas neauga, nes yra tamsu. O tai turėtų būti šviesi ir jauki erdvė", – kalbėjo A.Žebrauskas.