Šiemet sausį Seimas buvo nutaręs, kad toks reikalavimas įsigalios tik nuo 2022 metų.

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisą Seime registravęs K. Mažeika BNS sakė, kad šio griežtinimo tenka imtis iš esmės dėl vienos įmonės – „Klasco“.

„Čia kalbame realiai tik apie vieną įmonę – „Klasco“ (...) Įmonė nesistengia, o laukia, kol ateis 2022-ieji. Turi (reikalavimai – BNS) įsigalioti gerokai greičiau. Gyventojai turi pajausti įstatymo reikšmę, kad galėtų reikalauti geresnės ir švaresnės aplinkos“, – BNS tvirtino ministras.

K. Mažeikos teigimu, nuo šių metų sausio, Seimui nutarus įmonių taršą sugriežtinti tik nuo 2022 metų, situacija uostamiestyje nesikeičia. 

„Situacija negerėja. Ir Klaipėdoje tarša nesikeičia, nors „Klasco“ buvo ir veiksmų planą susidaręs, bet nuvykus mūsų inspektoriams, jie rodo pirštu, parodykit, ką mes pažeidinėjam. Dar įstatymas negalioja, todėl bausti negalima, o jie, piktnaudžiauja tuo ir elgiasi, mano manymu, labai nepagarbiai gyventojų, bendruomenės ir visuomenės atžvilgiu, todėl nematau kitos galimybės ir turime pagreitinti įstatymo įsigaliojimą, nes, panašu, kad įmonė nieko nedarydama, laukia, o galimai pasikeitus politinei situacijai prašys įstatymo įsigaliojimo atidėjimo“, – aiškino ministras.  

Jis pripažino, kad aplinkosaugininkai „jaučiasi bejėgiai“.

„Negali reaguoti ir užkardyti atvejų, kai žmonės skundžiasi. Matoma akivaizdi tarša, bet sukovoti įrankių kol kas neturime“, – kalbėjo K. Mažeika. 

Pasak jo, jeigu Seimas pataisai pritars, taršios įmonės turės daugiau ir greičiau investuoti į aplinkosaugą. 

„Toje pačioje Latvijoje kraunama geležies rūda. Krauna uždaru būdu – yra sistemos, neleidžiančios atvirai dulkėti“, – aiškino ministras. 

Pasak K. Mažeikos, kitų tokių probleminių įmonių nėra.

Klaipėdos miesto dalies, kur „Klasco“ atvirose aikštelėse krauna birius krovinius, gyventojai jau seniai skundžiasi oro tarša, o socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos su pajuodusiais paviršiais namuose.

Tuo metu pati „Klasco“ sako, kad pastaraisiais metais daug investuoja į dulkių slopinimo sistemas, vadinamąsias vandens purškimo patrankas. Įmonė tikina naudojanti visas Europos uostose taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir dirba pagal visus aplinkosaugos reikalavimus.

Pasak įmonės, jos dispečeriai operatyviai gauna visą parą jūrų uosto direkcijos atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis ir pagal juos koreguoja krovos procesus. Jei kietųjų dalelių rodikliai kreivėje priartėja prie leistinos normos ribos, taikomos papildomos priemonės.

Šį sausį priimtos penkių įstatymų pataisos nuo 2022 metų leis panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų.

Aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu, o kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.

Taip pat padidinti mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.