Vandeninė plaumuonė bujoja vos ne miesto centre. Dabar žydi ne mažiau kaip 12 individų, o lapų yra daug.

Augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jam priskirta EN kategorija, o tai reiškia, kad yra didelė grėsmė rūšiai išnykti.

Minijoje, Rąžėje plaumuonė išnyko. Ji aptinkama tik vakarinėje Lietuvos dalyje, Kuršių mariose, Nemuno senvagėse.

Dangėje augalas fiksuotas pirmą kartą šio amžiaus antrąjį dešimtmetį, o dabar įsitikinta, kad populiacija – gausi ir išliko, ir tai džiugina gamtininkus.

Aplinkosaugininkai stebėjosi, kad šio augalo pasirodymas miestu tekančioje upėje reiškia, jog upės tarša ne tokia didelė, kaip kartais žmonėms vizualiai atrodo dėl paviršių dengiančių plūdenų.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.

Vis dėlto, esant net tik organinei taršai, plaumuonės išnyksta, jas nustelbia subujojančios nendrės ir lūgnės.

Europos šalyse, kur aptinkama vandeninė plaumuonė, beveik visur reta ir nykstanti. Nenuostabu, kadangi vandenys mažai kur švarėja. Be to, plinta kultūriniai augalai iš tvenkinių, todėl Raudonojoje knygoje rašoma, kad vakarinėje Lietuvos dalyje turėtų būt draudžiama auginti ir prekiauti plaumuonių kultūrine forma.

Plaumuonė – puplaiškinių šeimos augalų genties atstovė. Žinoma apie 50 rūšių. Plaumuonė paplitusi Europoje ir Azijoje, introdukuota Amerikoje.

Daugiametis, iki dviejų metrų aukščio, vandens augalas plūduriuojančiais lapais.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.

Įsišaknija vandens telkinių dugne. Žiedai ryškiai geltoni, kyšo virš vandens. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesį.

Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Dažniausiai auga natūraliai eutrofiniuose, su upių sistemomis susijusiuose vandenyse.

Lietuvoje labai reta vandeninė plaumuonė. Auga lėtai tekančiuose ir stovinčiuose vandens telkiniuose, 2021 metais įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.