Jau kelerius metus Klaipėdos vaikų buriavimas glaustosi tai Nidoje, tai Drevernoje, kaip yra dabar. Klaipėdoje imtasi iniciatyvos vaikų buriavimą iš tremties sugrąžinti į uostamiestį.

Kaunas ar Klaipėda?

Vienas vaikų buriavimo grąžinimo iš tremties iniciatorių yra Baltijos jūros žvejybos bendrovės "Banginis" savininkas Algirdas Aušra.

"Kalbėjausi su vaikų buriavimo treneriu Salvijumi Paškausku. Kai Smiltynėje užsidarė jachtklubas, vaikų buriavimas buvo tapęs benamiu. Dabar Klaipėdos vaikų buriavimo mokykla turi bazę Drevernoje ir tuo yra visiškai patenkinta", – pastebėjo A.Aušra.

Anot jo, jūrinė valstybė susideda iš jūrinių žmonių ir kultūros.

"Maudantis vonioje jūrinė kultūra neatsiranda. Jūrinius žmones turime ugdyti nuo mažumės. Tai reikia daryti Klaipėdoje, kuri turi jūrą. Kauno savivaldybė kasmet vaikų buriavimo mokyklai skiria vieną milijoną litų, dar pusę milijono susirenka iš rėmėjų. Mokykla gali samdyti dešimt buriavimo trenerių. Klaipėdoje, kur turime jūrą ir Kuršių marias, nieko panašaus nėra. Manęs, klaipėdiečio, tokia situacija netenkina. Man skaudu, kad Kaunas dėl buriavimo tarsi laikomas jūrinės kultūros sostine, nors ji atsirado tik užtvenkus Nemuną, kai Klaipėda nuo seno turi puikius natūralius vandens telkinius", – dėstė A.Aušra.

Jo teigimu, šiandien neaiški situacija yra ir dėl jachtklubo Smiltynėje, jo dalininkė yra ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Labiau turistams nei vietiniams buriuotojams yra pritaikytas Pilies jachtų uostelis. Neaiški ir valčių prieplaukos situacija, nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žada, kad tuoj pradės statyti tą prieplauką, kur pažymėta vieta ir vaikų buriavimo sporto mokyklai.

Nepritaria gigantomanijai

Jachtos kapitonas Arūnas Januška pastebėjo, kad Klaipėdoje yra problemų ne tik dėl vaikų buriavimo, bet ir dėl buriavimo varžybų rengimo, jachtų laikymo.

Keletas buriuotojų klubų susivienijo, kad iš Klaipėdos savivaldybės galėtų išsinuomoti krantines jachtoms laikyti, nes dabartinė situacija, kai uostamiestyje yra vienas jachtų uostelio operatorius, buriuotojų netenkina.

Jis turėjo priekaištų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri už Smeltės pusiasalio planuojanti statyti valčių prieplauką esą nesusiderinusi su buriuotojais.

Pagal projektą tame uostelyje numatyti gyliai jūrinių jachtų buriuotojų netenkina.

"Klaipėdoje yra apie 80 jūrinių jachtų nuo 11 metrų ilgio, jų gramzda – nuo 2,5 metro. Tas uostas jūrinėms jachtoms netinka. Miestas turėjo žinoti buriuotojų poreikius. Panašu, kad su niekuo nesitarė ir įprastą kartą padarė taip, kaip norėjo", – stebėjosi A.Januška.

Jam antrino jachtos "Lietuva" kapitonas Osvaldas Kudzevičius. Jis prisiminė, kad svarstymuose dėl Valčių prieplaukos pritaikymo dalyvavo kaip buriuotojų atstovas. Tačiau pasakytos buriuotojų nuomonės, neva nugulusios į stalčius, bent projektuose jos neatsispindi.

A.Januškos nuomone, Klaipėdoje nereikėtų vykdyti gigantiškų jachtklubų statybos projektų. Užuot sukišus į Valčių prieplauką apie 40 mln. litų, būtų galima įrengti nedideles buriavimo bazes, kaip yra Suomijos ir Švedijos jūrų pakrantėse.

"Statome jachtklubą, kuris kainuos 40–60 milijonų, bet ar to reikia? Mažiau nei vieną vaikų sporto bazę. Ją sudaro nedidelis angaras prie vandens sporto inventoriui, mokymų klasė, dušai. Toks kompleksas kartu su inventoriumi kainuoja apie 100 tūkstančių litų. Kam mums reikia gigantiškų kompleksų? Į Juodkrantės pakrančių tvarkymą sukišta per 30 milijonų litų. Ir kokia nauda – nėra net vietos jachtai prišvartuoti? Geriau būtų natūralus akmenuotas krantas, takai, plūdrios inkaravietės jachtoms švartuoti. Ir pinigai būtų sutaupyti, ir nauda didesnė", – tvirtino A.Januška.

Pinigai išspręstų viską

"Vaikai į buriavimo varžybas vyksta archaiškomis sąlygomis. Treneris nuomojasi automobilį ant ratų, vežasi vaikus, ten pat verda jiems valgyti. Mes kažkokius pinigus mėtome krantinėms statyti, užuot sukūrę Klaipėdoje vandens sporto centrą. Vaikų buriavimas Drevernoje yra vegetavimas. Tai, ką jie daro Drevernoje, laikosi ant entuziazmo ir draugų. Neliks trenerio entuziasto, pasibaigs Klaipėdos regione ir vaikų buriavimas", – svarstė A.Januška.

Panaši situacija ir kitose vandens sporto šakose.
"Šiandien Klaipėdoje yra gili vandens sporto duobė. Koks gali būti darbas, jei nėra bazių. Planuojamą statyti Valčių prieplauką galima geriau pritaikyti vandens sporto šakoms. Klaipėdoje reikia išlaikyti ne tik buriavimo, bet ir irklavimo tradicijas. Tragiška padėtis yra dėl finansavimo.

Tiek buriuotojai, tiek irkluotojai gauna centus. "Danės regatos" irklavimo varžyboms surengti gauname 4 tūkst. litų. Už tokią sumą normalaus renginio organizuoti neįmanoma. Turime visi pagalvoti, kaip suaktyvinti vandens sportą", – siūlė Klaipėdos irklavimo centro vadovas Liudvikas Mileška.

Tiek irklavimo, tiek vaikų buriavimo situacija Klaipėdoje yra apverktina. Tačiau žvelgiant iš šalies, lyg ir susidaro įspūdis, kad labiau stengiamasi verkšlenti, kritikuoti, tikėtis, kad Klaipėdos meras, kaip Kaune, "atsegs" milijoną.

Tuomet, jei bus pakankamai pinigų, ir buriavimo olimpiečių iš Klaipėdos sulauksime, ko nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra buvę. Apie tai, kad būsimoje Valčių prieplaukoje numatyta vieta vaikų buriavimo mokyklai, kalbama jau seniai.

Tačiau iš pačių buriuotojų iniciatyvų dėl tos mokyklos nėra, vien tik nusiskundimai, kad mokyklai numatytose krantinių projektuose yra baltos dėmės, kai kitur pažymėta, kad stovės motoriniai laivai. Paprasčiausiai trūksta daugiau pačių buriuotojų iniciatyvos, galbūt yra nesukalbėjimo, o gal ir nesikalbėjimo su miesto valdžia.

Jau ne pirmą kartą baksnojama ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybai, kad ši draudžianti uosto akvatorijoje mokyti vaikus buriuoti. Tačiau tame draudime logikos yra, nes uoste laivyba intensyvėja.

Keistokai skamba ir priekaištai dėl planuojamos statyti Valčių prieplaukos paskirties – tarsi Klaipėdoje yra tik buriuotojai jūrinėmis jachtomis, o kito pramoginio vandens transporto nebeliko.

Matyt, ne atskiros detalės, o visas kompleksas priežasčių lemia, kad vieninteliame Lietuvos uostamiestyje neliko vaikų buriavimo. Jį sugrąžinti į uostamiestį imasi Jūrų kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos savivaldybės tarybos. Joje sukurta iniciatyvinė grupė, kuri analizuos situaciją ir dėl vaikų buriavimo, ir dėl sporto bazių, ir dėl to, iš kur buriavimui paimti milijonų.