Burtažodžiu tapusi frazė "pabrango dėl infliacijos" neaplenkė ir farmacijos verslo. Nors vaistų gamintojai tikina medikamentų nebranginantys, vaistinėse jie brangsta žaibiškai.

Pabrango dvigubai

Per pastaruosius metus šalyje gerokai išaugo ne tik būtiniausių maisto produktų, bet ir medikamentų bei maisto papildų kainos. Tai pastebėję pirkėjai tvirtina, kad dauguma jų per pusmetį pabrango kone dvigubai.

"Anksčiau už vitaminus plaukams mokėdavau 16–18 litų, dabar jų kaina jau pasiekė 26 litų ribą, valerijono lašai pabrango net dviem litais, imunitetui stiprinti skirti vitaminai kainavę 9, dabar jau kainuoja 18 litų, net aspirino kaina padvigubėjo", – piktinosi dažnai vaistinėse besilankanti klaipėdietė Sofija.

Pašnekovė įsitikinusi, kad tai tik dar vienas pardavėjų triukas – prisidengiant tuo, kad viskas brangsta, didinti ir realiai rinkoje nebrangstančias prekes.

Vilioja akcijų margumynu

Medikamentų kainos kitose ES šalyse taip sparčiai nekyla, o kai kur jos žemesnės nei Lietuvoje. Tad nors ir akivaizdu, kad šalies vaistininkai ėmė piktnaudžiauti kainas didindami savavališkai, patys tai jie atkakliai neigia.
Prekeivių teigimu, medikamentų kainos didėja tik tuomet, kai jas pabrangina gamintojai arba tiekėjai.

"Jau seniai prekių antkainio nedidinome, kainos kyla tik kai didėja prekės savikaina. Mes kaip tik nuolat ieškome galimybių, kaip vaistus parduoti kuo pigiau – tam pasitelkiame įvairius rinkodaros sprendimus", – tikino bendrovės "Eurovaistinė" Komunikacijos vadybininkė Lina Liepytė.

Pasak jos, pirkėjams nuolat stengiamasi gerokai žemesnėmis kainomis pasiūlyti ir tam tikru sezonu populiarius vaistus. L.Liepytė neabejoja, kad šiuo metu daugelyje vaistinių pigiau įsigyti galima nemažai preparatų nuo peršalimo negalavimų – slogos, gerklės skausmo, kosulio, karščiavimo.

Kiti vaistininkai tvirtino tą patį bei pridūrė, kad neseniai vaistų kainos kilo dėl neišvengiamų priežasčių – infliacijos, didėjančio darbo užmokesčio.

Per daug vaistinių

Tačiau gamintojai įrodinėja, kad vaistų ir maisto papildų savikainos jie nedidino jau seniai.

"Nors infliacija iš tiesų turi įtakos ir farmacijos verslui – brangsta gamybai reikalingos medžiagos, tačiau tai išties nesudaro tokių išlaidų, kad galutinės kainos drastiškai didėtų. Medikamentai jau seniai nebuvo branginami, tad greičiausiai vaistinės kainas kelia savavališkai", – susidariusią situaciją vaistų rinkoje komentavo Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis.

A.Bertulis patikino, kad vaistų gamintojai branginti produkcijos artimiausiu metu neketina, o ar kainos kils kitąmet – kol kas neaišku.
Pašnekovas pripažino ir tai, kad daug kur Europoje vaistai išties yra pigesni nei Lietuvoje. Be to, pasak jo, vaistinių tinklai daug kur yra beveik perpus mažesni nei pas mus.

"Lietuva pagal vaistinių tankumą pirmauja Europoje. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tūkstančiui gyventojų tenka dvigubai mažiau jų nei pas mus. Todėl, manau, kad esant tokiai situacijai visos vaistinės, norėdamos išsilaikyti rinkoje, kainas turi didinti priverstinai", – įsitikinęs A.Bertulis.

Pašnekovas neatmetė galimybės, kad tarp skirtingo tinklo vaistinių galbūt galioja ir tam tikri susitarimai dėl galutinės pardavimo kainos, nes esant nemažai pasiūlai medikamentų kainos kaip tik turėtų būti mažesnės nei ten, kur vaistinių tinklai mažesni.

Antkainiai – kokie tik nori

Farmacijos rinka, pasak A.Bertulio, galėjo iškrypti ir dėl to, kad medikamentų antkainių Lietuvoje niekas nereguliuoja.

"Anksčiau buvo nustatytos vaistų antkainių ribos. Tačiau jos jau seniai panaikintos, todėl kainas galima kelti kiek tik nori", – pabrėžė A.Bertulis.

Kad valstybė jau nuo 2003 m. nebereguliuoja vaistų antkainių patvirtino ir Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis.

"Juk didžiausi galimi antkainiai nėra nustatomi nei duonos gaminiams, nei benzinui, šilumai ar kitkam. Todėl rinkoje turi būti vienodos sąlygos visiems, ir valstybė kažką varžyti neturi teisės", – paaiškino T.Alonderis.

Pasak jo, valstybė kontroliuoja tik kompensuojamųjų vaistų antkainius – jiems yra nustatyta aukščiausia kainos riba, kurios padidinti pardavėjas negali.
Įsigudrino: nebekontroliuojami farmacininkai vaistų pardavimo antkainius nustato kokius nori. Antkainių valstybė nereguliuoja.