– Ką reikia žinoti maudantis Baltijos jūroje?

– Kad ji yra gana apgaulinga ir žmones, kurie per daug pasitiki savo jėgomis, ji gali patikrinti – jų atidumą, susikaupimą.

– Visai neseniai buvau prie Baltijos jūros ir jos bangos atrodo tokios mažos, nepalyginamos su, pavyzdžiui, Viduržemio jūra ar juo labiau Atlanto vandenynu. Jos atrodo mažos, nepavojingos, jūra sekli ir neatrodo, kad ji gali pasiglemžti gyvybę čia ir dabar. Iš kur ta apgaulė?

– Baltijos jūra yra dažnai lyginama su dideliu ežeru arba mažu vandenynu. Jos bangos vizualiai atrodo mažos, bet jos yra ilgos ir savyje turi daug energijos. Gožos zonoje – ten, kur lūžta bangos – susidaro du srovių tipai. Pirmas – protrūkio srovė, tai srovė, kuri suformuoja vadinamąsias duobes. Antras srovių tipas – atgalinė srovė. Atgalinė srovė susiformuoja, kai jūra galingai banguoja. Viršutinis bangos sluoksnis juda į krantą, o apačioje vanduo grįžta atgal. Jeigu einate maudytis, kai yra tokios bangos, turite būti pasiruošę, kad grįžtantis vandens sluoksnis palei dugną jus gali išversti iš kojų. Galite nugriūti, viršutinė banga jus užgrius ir įtrauks į jūrą.

– Taip atsitinka nelaimės? Žmones netikėtai nutrenkia banga, jie išsigąsta ir pridaro klaidų, net jei ir moka plaukti, net jei ten negilu, ar ne?

– Taip, būtent. Viršutinis vandens sluoksnis mus stumia į krantą, o apatinis nuo kranto ir banga mus apverčia.

– Ar yra koks nors būdas pamatyti, kur yra tos srovės, kur yra pavojingiausia? Nes turbūt vienur pavojinga labiau, kitur – mažiau.

– Atgalinės srovės susiformuoja, kai jūra galingai banguoja. Paprastai tokiu metu pakabinama raudona vėliava. Bangų aukštis yra daugiau kaip 2 m ir gelbėtojai neleidžia maudytis. Tokios bangos būna visur ir visada. Tačiau kai audra rimsta, susiformuoja protrūkio srovių. Protrūkio srovių susidarymo vietas galime matyti nuo kranto – susiformuoja mažos bangų įlankėlės. Ten galima numanyti, kad yra susiformavusios duobės ir protrūkio srovės, tų įlankėlių viduryje. Ten, kur yra šių įlankėlių iškyšuliukai, bus seklu ir saugu maudytis. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Iki kiek saugu bristi į jūrą? Kaip dažnai sakome vaikams – iki bambos, pažastų ar kelių? Ar yra taisyklių, kurių būtent Baltijos jūroje yra svarbu paisyti?

– Aš rekomenduočiau neiti toliau antro sėkliaus. Kai einame jūra, galime jausti, kad ji gilėja, tada yra sekluma, tada vėl gilėja, o tada vėl sekluma. Tai tarp pirmo ir antro sėkliaus galima maudytis. Niekada nepatarčiau plaukti nuo kranto. Jei norite plaukti, reikia plaukti išilgai, lygiagrečiai kranto. Išsirenkame, kur yra mums patinkantis gylis, kur jaučiamės saugiai, ir tada lygiagrečiai kranto plaukiojame.

– Jei jūra visai nebanguota, ar pavojus yra toks pat didelis dėl įvairių duobių, kurių yra Baltijos jūroje?

– Jeigu jūra lygi kaip stiklas, duobių yra, bet jose bus gana silpna protrūkio srovė, todėl maudytis saugu. Tačiau jei bangos prie kranto yra ilgos, bangos lūžta iki 0,5 m gylio, jau gali susidaryti gana stipri protrūkio srovė, kuri silpnesnį plaukiką gali pagauti ir traukti į jūrą. Turime atsiminti, kad protrūkio srovės greitis gali siekti daugiau kaip 2 m/sek. Norint įveikti tokį srovės greitį, reikia atitikti olimpinį plaukikų normatyvą.

– Kai kur, ypač Pietų Europoje, kai kuriuose pliažuose yra plūdurų, bujų, kurios yra surištos lynu ir matomos nuo kranto. Gal ir Baltijos jūroje jų reikėtų, kad žmonės žinotų, kur yra saugu, kur galima plaukioti, kur negalima, galų gale, galėtų į juos įsikibti, jei kažkas nutinka?

– Taip, tai labai geras pasiūlymas, tik reikia nepamiršti, kad duobės nėra pastovios, nes bangos ir srovės perklosto smėlį. Per naktį gali pasikeisti ir duobių vietos, ir protrūkio srovės greitis ir vieta.