Į lauką išvarė su pačiūžomis

Prekybos centro "Akropolis" valdytojas Ovidijus Zibalis teigė, kad pirmadienį 16.50 val. sulaukus žinios apie galbūt pastate padėtą sprogmenį, paskutinis žmogus iš milžiniško pastato išėjo maždaug po 18 minučių.

Greičiausiai evakuoti pirkėjus pavyko iš parduotuvės "Maxima".

Tam užteko penkių minučių, nors tai buvo piko metas, kai parduotuvėje paprastai būna daugiausiai žmonių.

Pirkėjai paliko savo prekes ir išėjo jų nenusipirkę. Prie kasų liko pilni prekių vežimėliai.

Panašu, kad kirpykloje tuo metu būta pusiau nukirptų ar plaukus besidažiusių klientų.

Tiesa, kavinėse maisto užsisakiusių ar nebaigusių valgyti būta ne vieno. Jiems už maistą mokėti nereikėjo, tai – kavinių nuostoliai.

Buvo nutrauktas filmo žiūrėjimas ne vienam kino teatro lankytojui. Jiems šis nepatogumas bus kompensuotas bilietais į kitus ar tuos pačius kino filmų seansus.

Daugybė žmonių buvo paprašyti nutraukti boulingo ar kitų žaidimų partijas. Nutrūko ir kitos pramogos.

Ledo ritulio treniruotėje dalyvavę jaunuoliai į lauką išskubėjo nenusiavę pačiūžų ir tebevilkėję savo sportiniais rūbais.

Šildėsi autobusuose

"Apsaugos darbuotojai per centrinę radijo sistemą pranešė apie pradedamą evakuaciją. Žmonės paklusniai išėjo, nebuvo besipriešinančių, piktų ar nepaklususių šiam prašymui. Visi geranoriškai suprato situaciją ir sklandžiai išėjo iš pastato", – pasakojo O.Zibalis.

Iš "Akropolio" buvo evakuota apie 3,8 tūkst. žmonių, šie duomenys gauti iš prekybos ir pramogų centre įrengto skaičiuotuvo. Visi jie tądien patyrė nepatogumų.

Prekybos centro klientai išsivaikščiojo ir išvažinėjo vos paprašyti palikti pastatą. Prie durų liko tik smalsuoliai.

Nuo 16.50 val. iki 20.23 val. leidimo grįžti į darbo vietas laukė apie 800 darbuotojų. Dalis jų sėdo į savo automobilius ir juose šildėsi.

Prekybos centro administracija netrukus po gautos žinios apie tai, jog teks išvesti visus žmones, susisiekė su Autobusų parko vadovais ir užsakė du autobusus "Neoplan". Juose prisiglaudė dalis darbo vietas palikusių žmonių.

Kokią žalą patyrė visi "Akropolyje" dirbantys verslininkai, dar skaičiuojama. Tikslesni skaičiai turėtų paaiškėti savaitės pabaigoje.

Tikisi pažinti iš vaizdo įrašų

Grasintojo paieškų jau tos pačios dienos vakarą ėmėsi Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Labai greitai tapo žinoma, kad, sprendžiant iš balso, itin jaunas, galbūt net nepilnametis vaikinas du kartus skambino iš Klaipėdoje esančių taksofonų.

Pirmasis jo skambutis užfiksuotas 16.36 val. Tąkart jis skambino iš automato, įrengto prie Taikos pr. 117, netoli prekybos centro "Žardė".

Antrąjį kartą jis tą patį tekstą apie prie pagrindinio "Akropolio" įėjimo padėtą sprogmenį pakartojo 17.07 val. skambindamas iš taksofono Herkaus Manto gatvėje.

Matyt, skambinusiojo būta ne paties kvailiausio. Vaikinas bandė kalbėti kaip galima žemesniu balsu, siekdamas sudaryti kiek įmanoma vyresnio vyro įspūdį.

Galima spėti, kad pirmąjį kartą jis paskambino prieš įlipdamas į autobusą.

Kadangi pro savo pokšto taikinį jis pravažiavo tada, kai ypatingo šurmulio prie "Akropolio" dar nebuvo, išlipęs Herkaus Manto gatvėje jis tą patį tekstą pakartojo dar kartą.

Vakar pareigūnai bandė peržiūrėti miesto gatvėse veikiančių vaizdo kamerų įrašus. Miesto autobusuose taip pat yra įrengti panašūs vaizdo stebėjimo įrenginiai.

Galbūt jų įrašai padės nustatyti nevykusio pokšto autorių.

Pareigūnai turi ir kitų nusikaltimo tyrimo bei sekimo būdų, kurių neviešina.

Tad vis dar yra vilties, kad jaunuolis nėra nuovokesnis už organizuotų gaujų nusikaltimus tiriančius pareigūnus.

Avantiūristams palanki atgyvena

Šiuo metu Klaipėdoje veikia pusšimtis taksofonų. Per pusmetį iš visų jų uostamiestyje ir aštuonių, veikiančių Klaipėdos rajone, skambinta apie 2 tūkst. kartų.

Apie penktadalį jų sudaro skambučiai iš prekybos centro "Akropolis".

Klaipėdiečiai jau yra pastebėję, kad taksofonais čia dažniausiai naudojasi iš Kaliningrado srities atvykę žmonės.

Kaip informavo bendrovės "Teo" atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, taksofonais daugiausiai skambinama iš kalėjimų.

Visoje šalyje šiuo metu veikia apie tūkstantis taksofonų.

Taksofonų naudotojai nėra identifikuojami. Tai ypač palanku anonimams, pranešantiems apie nesamą grėsmę.

Taksofonų valdytoja bendrovė "Teo" prie šių įrenginių vaizdo stebėjimų kamerų nėra įrengusi, tad skambinančiuosius galima pamatyti tik tokiu atveju, jei miesto vaizdo kameros yra nukreiptos į jų pusę.

"Taksofonai yra nuostolinga paslauga, tačiau teikti ją įpareigoja šalies įstatymai. Taksofonų kiekis toliau mažėja visoje Europoje ir visame pasaulyje. Kaip universalios paslaugos jų apskritai nuspręsta atsisakyti jau devyniose ES šalyse, – teigė A.Stasiulaitis. – Taksofonai Lietuvoje jau yra visiška atgyvena, nes pasauliniu mastu esame viena labiausiai telekomunikacijų srityje išsivysčiusi šalių. Lietuvoje jau dabar mobiliųjų telefonų yra daugiau nei gyventojų, o pagal mobiliojo ryšio kainą esame vieni iš konkurencingiausių Europoje".

Populiarūs buvo prieš 10 metų

Prieš kelerius metus atliktas tyrimas atskleidė, kad taksofonais naudojosi tik 0,9 proc. vartotojų. Šis skaičius nuo 2011 m. sumažėjo dvigubai.

Pasak bendrovės statistikos, Lietuvoje per mėnesį iš vieno taksofono vidutiniškai kalbama iki valandos, o skambinama 7 ar 8 kartus.

Daugiau kaip iš trečdalio šalies taksofonų per mėnesį nepaskambinama nė karto.

Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš ten, kur jie nėra naudojami, į populiaresnes vietas.

Lietuvoje didžiausią populiarumą taksofonai buvo pasiekę maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu jų buvo daugiau nei 7,5 tūkstančio.

Nuo to laiko naudojimasis taksofonais smuko dešimtis kartų.

Išgirdo balsus iš anapus

Ypatingą anonimo įžūlumą ir gudrumą atskleidžia būtent tai, kad jis neskambino iš mobiliojo ryšio telefono.

Mat anksčiau panašiai pokštavę asmenys buvo nustatyti tą pačią dieną.

Pernai sausio 28-ąją nerišliai kalbėjusi anonimė pranešė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dujų terminale stovinčiame laive "Independence" padėtas sprogmuo, kuris tuoj sprogs.

Moteris teigė, kad sprogmenys yra padėti po laivo vairu.

Gavę tokį pranešimą policijos pareigūnai skubiai pradėjo vykdyti planą "Skydas" ir į uostą nusiuntė visas specialiąsias tarnybas – išminuotojus, ugniagesius gelbėtojus, medikus, narus.

Dalis uosto buvo paralyžiuota, laivams neleista plaukti iki tam tikros ribos.

Po valandos intensyvaus darbo nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš Mosėdžio.

Po poros valandų 1948 metais gimusi moteris jau buvo apklausiama uostamiestyje.

Ji buvo tik šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, bet kalbėjo nesąmones – esą jai kažkas paskambino, kažkokie balsai liepė jai pranešti tokią žinią.

Rišliai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, moteris negalėjo. Jos suaugę vaikai paaiškino, kad moteris išgyveno didžiulį stresą, kuris galėjo paveikti jos psichiką, todėl įtariamoji gali būti nepakaltinama.

Pernai balandžio 10-ąją Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties.

Tokio sprendimo motyvai paprasti – melagingu pranešimu apie visuomenei gresiantį pavojų nebuvo sukalta žmonių sumaištis ir nebuvo padaryta didelė žala.

Specialiosios tarnybos pranešė, kad vienai jų padaryta žala siekia 40, o kitai – tik 20 eurų.

Priteisė sumokėti 8 eurus

Dar vienas panašus klaipėdiečius sukrėtęs pranešimas apie sprogmenį gautas pernai birželio 17-ąją.

Tą dieną buvo atidaroma nauja "Rimi" parduotuvė BIG prekybos centre.

Tada dar septyniolikmečiai Henrikas Mika ir Aistis Juozaitis vaikštinėjo parkelyje netoli prekybos centro, abu buvo įkaušę ir sugalvojo pajuokauti.

Kaip ir šį pirmadienį, iš prekybos centro buvo išprašyti visi jame buvę žmonės.

Vėliau "Rimi Lietuva" šį nevykusį pokštą įvertino 8,465 tūkst. eurų, dar 531 euro ieškinį pareiškė parduotuvės "Takko" valdytojai "TK Fashion".

Ugniagesiai gaišatį įvertino 31 euru, "Aro" pareigūnai – 12,5 ir policininkai – 102 eurais.

Teisiami vaikinai ieškojo būdų sugraudinti teismą, vienas jų – nesimokė, nedirbo, antrasis jau augino kūdikį.

Iš teismo salės bičiuliai išėjo šypsodamiesi.

Teismas pripažino juos kaltais, įpareigojo pusę metų naktimis būti namuose ir atmetė didelius ieškinius.

Argumentuota, kad parduotuvės atstovų paskaičiuota suma nėra reali, o tik tariama. Tarnybų ieškiniai patenkinti tik iš dalies.

Kaltininkai įpareigoti sumokėti viso labo kiek daugiau nei 8 eurus – tiek įvertintos pareigūnų sąnaudos degalams.

Konstatuota, kad už pareigūnų sugaištą laiką jaunuoliai neturi mokėti, nes specialiųjų tarnybų darbo užmokestis mokamas ne už iškvietimus.