Raudona povandeninė dalis

Su Lietuvos vėliava neplaukioja nė vienas išskirtinėmis spalvomis nudažytas laivas. Galbūt išskyrus tai, kad apatinė dalis ties vaterlinija yra nudažyta raudonai.

Bet tai nėra Lietuvos ar kitų šalių vėliavų laivų išskirtinumas. Korpusas žemiau vaterlinijos civiliniuose laivuose daug kur dažomas raudonai.

Jūrinis: Norvegijos kruizų linijos „Breakaway Plus“ klasės laivas „Norwegian Escape“ su jūrinės tematikos piešiniu. / Redakcijos archyvo nuotr.

Tokia tradicija yra susiformavusi dar nuo burlaivių laikų. Tada medinių laivų povandeninę dalį raudonai dažė su vario oksidu, kuris turėjo rusvą spalvą.

Dažai su vario oksidu saugodavo medinių laivų korpusą nuo medieną griaužiančių kirmėlių.

Brangakmeniai: Norvegijos kruizų linijos „Jewel“ klasės laivas „Norwegian Gem“ su rubinais ant borto. / Redakcijos archyvo nuotr.

Dabar metalinių laivų korpusai nebedažomi vario oksidu. Tačiau laivų dalis žemiau linijos vis tiek dažoma raudonai. Tai yra dėl per amžius susiformavusios tradicijos. Gali būti, kad raudona spalva, tarsi turėtų įspėti moliuskus ar kitokius gyvius nesikabinti prie laivo korpuso – gamtoje raudona spalva yra įspėjamoji.

Spalvoti – keleiviniai laivai

Įdomu yra pamatyti laivą, išdažytą tarsi margutis. Tokių laivų yra ir mūsų kaimynystėje.

Natūralizmas: kompanijos „Moby“ jūrų keltas „Princess Anastasia“ su išmargintu žmogaus ir miesto vaizdu. / Redakcijos archyvo nuotr.

Visi 17 Norvegijos kruizų linijos laivų yra papuošti skirtingais paveikslėliais. „Epic“ klasės laivuose piešininiai susiję su Norvegijos etninėmis tradicijomis, „Jewel“ klasės laivuose – su brangakmeniais, „Breakaway Plus“ – su jūra, o „Breakaway“ – su miestais ir aplinka.

Vokietijoje esančios „Aida“ kruizinės kompanijos laivai įsiminė tuo, kad laivo priekyje pas visus nupiešta šypsenėlė, o bortuose – akys.

Pirmtakas: garsiojo „Titaniko“ broliu laikomas I pasaulinio karo britų laivas „Olimpik“, kuris pervežė kareivius, buvo neįprastai išmargintas. / Redakcijos archyvo nuotr.

Pastaruoju metu nauja mada labiau marginti laivus atsiranda ir jūrų keltų laivyboje. Tokius jūrų keltus turi Rusijos ir Lenkijos kompanijos.

Skelbiama, kad kitais metais tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado srities pradės plaukioti kompanijos „Moby“ jūrų keltas „Princess Anastasia“. Jis išskirtinis tuo, kad ant borto išmargintas ryškus žmogaus ir miesto vaizdas.

Spalvas naudojo kariškiai

Nėra nieko nuostabaus, kad kruiziniai, o dabar ir keleiviniai laivai stengiasi kaip nors išsiskirti, sukelti klientams malonių jausmų.

Galbūt tikimasi taip prisivilioti daugiau klientų, nes su išskirtinės išvaizdos laivu plaukęs žmogus būtinai prie jo nusifotografuos, parodys nuotrauką draugams ir tie gali užsinorėti tuo laivu plaukti.

Palikimas: Didžiosios Britanijos Liverpulio mieste ir šiandien keleivius plukdo kubizmo stiliumi išmargintas vietinis laivelis. / Redakcijos archyvo nuotr.

Marginti laivus nebuvo keleivinio laivyno savininkų idėja. Ji atėjo iš karinio laivyno. XIX a. pradėta ieškoti būdų, kaip „sulieti“ karinius

laivus su aplinka, kad jie būtų mažiau pastebimi. Iki tol karo laivai tradiciškai buvo dažomi juodomis arba baltomis spalvomis.

Pirmajame pasauliniame kare, apie 1915 m., Didžioji Britanija nustebino nudažiusi savo laivus kubais pagal dailininko marinisto Normano

Abstrakcijos: nelabai suprasi, kas vaizduojama ant lenkų kompanijos „Polferies“ laivų priekinės dalies. / Redakcijos archyvo nuotr.

Vilkinsono sumanymą. Dėl to netgi kilo naujas kubizmo stilius. Kubizmo stilius laivyboje atsirado neatsitiktinai. Jis ne tik maskuodavo laivą, bet ir iškreipdavo jo vizualinį vaizdą. Priešui būdavo sunkiau nustatyti, kur ir kokiu greičiu plaukia „kubinis“ laivas, sudarytas iš atskirų langelių.

Kubais dažyti laivai dar buvo naudojami ir Antrajame pasauliniame kare, tačiau tuomet kariniuose laivuose labiau įsigali pilkos spalvos.