Artėjant vasaros sezonui, Karklėje užvirė diskusija, kur įrengti jūros link vedantį takelį. Pietinėje kaimo dalyje takas detaliuoju planu suformuotas kone per privataus sklypo sodą ir tai piktina sodybos šeimininkus, tačiau teismo sprendimai jiems buvo nepalankūs.

Takas – per sodą?

„Yra neskundžiama teismo nutartis. Privatininkas turi susitaikyti, nes greta jo sklypo yra nustatytas servitutas. Poilsiautojams paliktas priėjimas prie jūros tarp Almanto Melaikos sklypo ir greta esančios įmonei “Geros atostogos„ išnuomotos teritorijos“, – aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas.

Karklės kaimo seniūnaitė Rasa Bučienė tikino, kad valdžios rūpinimasis poilsiautojais pažeidžia vietos gyventojų interesus.

„Kam patiktų, jei per kiemą nuolat vaikštinėtų žmonės? Juk sklypo savininko interesų taip pat turi būti paisoma. Mes siūlėme kitus variantus. Takas gali būti formuojamas šalia “Žilvičio„ poilsiavietės teritorijos“, – aiškino R.Bučienė.

Bijo pedofilų

V.Buivydo nuomone, toks siūlymas yra absurdiškas.

„Nejaugi mes nebenorime, kad vaikai turėtų stovyklavietę prie jūros? Tai neįmanomas dalykas. Vaikų nameliai būtų abipus tako. Juo galėtų ir naktimis vaikščioti žmonės. Juk ne visi yra taikūs“, – pastebėjo V.Buivydas.

Karklės seniūnaitė piktinosi, kad „Žilvičio“ poilsiavietė įkurta valstybiniame sklype ir jo rajono valdžia nenori atrėžti bendram takui.

„Aplink yra du valstybiniai sklypai – vienas vaikų poilsiavietės, kitas išnuomotas įmonei. Kodėl būtinai iš privataus sklypo reikia “išimti„ teritoriją takui? Aiškinama, kad poilsiaujantys vaikai ten jausis nesaugiai, nes juos gali užpulti pedofilai, einantys taku. O mes, gyventojai, labai saugiai turime jaustis?“ – klausė Karklės seniūnaitė.

R.Bučienė pastebėjo, jog dėl valdžios numatyto pėsčiųjų takelio ir patvirtinto detaliojo plano vietos gyventojas vargsta tvarkydamas savo nuosavybės dokumentus.

„Čia visi mus kaltina, kad esame tvorų tvėrėjai, teritorijų užgrobėjai, o mes, vietos bendruomenė, kaip tik sakome, jog reikia ieškoti alternatyvų ir gyventojams turi būti įrengti takai jūros link. Gal net ir laikini, kol paaiškės situacija“, – teigė R.Bučienė.

Pinigų darbams nėra

Privataus sklypo šeimininkas siūlo kompromisą ir siūlo taką įrengti apeinant jo sklypą.

„Jei sutiktų kaimyninio sklypo šeimininkai, galima būtų išspręsti situaciją ir neliesti žmogaus jau įrengtų vartų, pasodintų vaismedžių. Reikėtų paimti dalį valstybinės žemės teritorijos iš įmonės “Geros atostogos„ sklypo ir suformuoti servitutą“, – aiškino V.Buivydas.

Ginčo dalyviai turės susitikti dar kartą ir tik tuomet paaiškės, kaip bus nuspręsta tiesti taką.

Tačiau poilsiautojai šią vasarą naujo tako dar neišvys.

„Pinigų šiems darbams nenumatyta. Beje, vietos bendruomenė galėtų pasireikšti per vietinius projektus. Kaimo bendruomenės gali gauti finansavimą tokiems darbams“, – pastebėjo V.Buivydas.