Karklės paplūdimyje – tuntai negyvų grundalų. Jūrinių tyrimų centro specialistai mano, kad juos iš tinklų išmetė žvejai. Ichtiologų versija – žuvys natūraliai nugaišo po neršto.

Vietos žvejai tvirtina, jog netoli Karklės paplūdimio jūroje yra daubos, kuriose kaupiasi įvairios šiukšlės, tarp jų – ir žuvų gaišenos. Teigiama, kad esant stipriam bangavimui visa tai išmetama į krantą. Esą dėl to pastarąsias kelias dienas Karklės krantas nusėtas negyvomis žuvimis.

„Klaipėdos universiteto mokslininkai daugiau nardo, aš apie tas daubas pirmą kartą girdžiu. Mano versija vienintelė – nugaišusias žuvis iš tinklų į jūrą išmetė žvejai, o vanduo išplukdė į krantą. Jeigu žuvys kelias dienas pabūna tinkle, pašvinksta, tai žvejai jas ir išmeta“, – įsitikinęs Jūrinių tyrimų centro vadovas Algirdas Stankevičius.

Lietuvos jūrų muziejaus ichtiologas Saulius Karalius linkęs manyti, kad gali būti teisios abi pusės, tačiau tik tada, kai kalbama apie plekšnes ar kitas žuvis, tik ne grundalus. Pasak pašnekovo, masinis jų kritimas greičiausiai susijęs su nerštu.

„Grundalų populiacijos pagausėjimas labai žymus. Gegužės mėnesį žvejai juos masiškai gaudė nuo Palangos tilto, tai rodė, kad Baltijos priekrantėje nerštui susirenka dideli jų kiekiai“, – teigė S.Karalius.

Grundalų nerštas esą susijęs ir su jų žuvimu. Kadangi patinai saugo patelių padėtus ikrus, visą tą laiką nesimaitina, labai nusilpsta ir žūva.

„Jų tokia biologija. Grundalų patinų biologinis amžius 4 metai. Jie savo darbą padarė, giminę pratęsė, ikrus išsaugojo ir krito“, – sakė S.Karalius.

Ichtiologo įsitikinimu, pakrantėje greičiausiai bus išmestos grundalų patinų gaišenos. Jas surinkti teks Kretingalės seniūnijos darbuotojams.

„Karklėje yra keli seniūnijos darbininkai, kurie tas gaišenas ir renka. Jei būtų daugiau negyvų žuvų, kviestume pagalbą. Kol kas susitvarkome patys“, – tikino Kretingalės seniūno padėjėja Danguolė Urbienė.