35 pasakojimai
Parodą sudaro 35 anonimiški vaizdo pasakojimai apie Lietuvoje, Danijoje, Islandijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir Latvijoje gyvenančių moterų patirtą smurtą, seksizmą ir seksualinį priekabiavimą.
Prieš atidarant šią parodą Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje vyko diskusija su Šiaurės šalių ir Lietuvos menininkais, aktyvistais ir ekspertais, dirbančiais šioje srityje.
Intelektualinės istorijos profesorius iš Danijos Aarhuso universiteto Mikkelis Thorupas pradėjo nuo to, kad tradicinis toksiškas vyriškumas kelia nemažai problemų ne tik moterims, bet ir psichologiškai žaloja pačius vyrus: jie serga depresija, žudosi, vykdo nusikaltimus, smurtauja.
„Šiuos klausimus reikia kelti ir svarstyti, kad ir patys vyrai neliktų įkalinti praeities grandinėse“, – svarstė M. Thorupas.
Daiva Puidokienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Daiktai svarbesni už žmogų
Menininkė ir iliustratorė Eglė Narbutaitė pažymėjo, kad Lietuvoje vis dar įprasta dažniau kaltinti auką, o ne smurtautoją.
„Jeigu nusiperki naują „BMW“ ir laikai jį savo kieme, visi kaimynai mato, kad jis ten stovi. Ar tai suteikia jiems teisę prieiti ir jį apgadinti? Panašu, kad mes sakytume „ne“, bet esame linkę labiau saugoti „BMW“ negu moterį“, – ironizavo E. Narbutaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad švietimas yra vienas pirmųjų žingsnių, siekiant užkirsti kelią smurtui, ir kad egzistuoja labai plona linija tarp fizinio smurto ir smurto internete.
„Galime atpažinti kibernetinį smurtą, persekiotoją, smurtautoją, bet nėra jokių teisinių būdų apsaugoti auką ir nubausti persekiotoją. Bet bandome imtis mažų žingsnių, bendradarbiaudami su vyriausybėmis. Tikimės, kad pokyčiai jau netoli“, – teigė E. Narbutaitė.
Nevalia būti stebėtojais
Smurtas, anot Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro įkūrėjos ir vadovės Dalios Puidokienės, yra lygybės tarp vyrų ir moterų nebuvimas.
„Tikriausiai kaip ir daugeliui posovietinių šalių, mums dar reikės nueiti ilgą kelią. Bet džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime daug moterų aktyvisčių, organizacijų“, – tikino D. Puidokienė.
Norint užkirsti kelią smurtui, patariama išeiti iš stebėtojo vaidmens ir imtis realių veiksmų.
„Visų pirma, turime savyje turėti nuostatą, kad mes nepalaikome smurto, smurtas yra nusikaltimas. Koks jis bebūtų, kokia forma, kokioje vietoje, mes turime rasti drąsos jį nutraukti“, – priminė D. Puidokienė.
Naujausia Specializuotos kompleksinės pagalbos centro statistika rodo, kad 2022 m. Lietuvoje užregistruoti 20 525 asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, net 79 proc. yra moterys. Klaipėdos apskritis pagal šį rodiklį yra trečia šalyje – 2022 m. čia buvo užregistruota 2,6 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusiųjų.
Naujausi komentarai