Feisbuke vyksta karas

Pietinės miesto gyventojai pyktį dėl dieną ir naktį akis ar gerklę graužiančios smarvės lieja gausybe pranešimų.

Anot jų, kvapas, panašus į fekalijų dvoką, toks stiprus, kad plūstelėjus smarvės bangai, vaikai namuose vemia, žmonės naktimis nemiega, o langų atidaryti tapo neįmanoma.

Dvoko nukamuoti klaipėdiečiai savo nepasitenkinimą išreiškia ne tik valdininkams, tuo dalijamasi specialiai įkurtose socialinių tinklų grupėse, interneto svetainėse.

"Nepakenčiama smarvė! Supuvusiais kiaušiniais, išmatomis. Net be langų patalpoje prasiskverbia", – rašo Vingio gatvėje gyvenantis klaipėdietis.

"Rugpjūčio 27 dieną aliejaus kvapą jautėme nuo 22 val. iki 0 val. 55 min. Aštrus kvapas, užimantis kvėpavimo takus, svaigsta galva, pykina. Prasidarius langą skverbiasi į butą. Įdomu, kiek viršijama tarša ir kokios medžiagos išmetamos į orą, kuriuo kvėpuojama. Kur galima sužinoti apie išmetamas taršos medžiagas? Ar buvo atliktas tyrimas?" – savivaldybės atstovų klausė I.Simonaitytės gatvės gyventoja.

Tokių skundų kasdien užregistruojama bent bent po kelis.

"Šiandien, 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 20 val. 30 min., pajutau seno aliejaus, seno maisto smarvę. Pradėjo skaudėti galvą. Be to, smarvę Mogiliovo rajone jaučiame kiekvieną vakarą ir naktį. Dažniausiai tai fekalijų kvapas. Savijauta iš karto pablogėja – galva svaigsta, o burnoje jaučiamas šleikštulys. Skauda galvą, graužia gerklę, akis", – antrino dar viena klaipėdietė.

Dvoko nukamuoti klaipėdiečiai savo nepasitenkinimą lieja socialiniame tinkle, buriasi į uždaras grupes ir organizuoja piketus.

Iš lovų išvertė dvokas

Panašu, jog aistras keliančios smarvės paieškos virto politikavimu, o daugkartinės diskusijos ir visuomeninės akcijos naudos galėtų atnešti tik kai kuriems žinomumo siekiantiems visuomenininkams.

Praėjusią savaitę uostyti smarvės savomis nosimis ant kojų buvo sukelti uostamiesčio įmonių vadovai ir aplinkosaugininkai. Tačiau ir naktiniai žygiai naudos nedavė, tik dar labiau įplieskė aistras tarp tų, kurie nesulaukė viešos garbės ir įvertinimo.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, apsilankęs ir apuostęs viską, kas tik galėjo tą naktį smirdėti, rėžė tiesiai.

"Yra kvapas prie įmonės "Branda" ir "Klaipėdos vanduo" tuščių linijų", – kęsdamas kvapus ir sukeltas aistras kalbėjo meras.

Uostytojų desantą ketvirtadienio naktį lydėjo ir specialistai, kurie paėmė mėginius ir kol kas tik jie be jokių aistrų galės atsakyti, kas konkrečiai tą kartą smardino miestą.

Į tikrintojų komandą įtrauktas laikinai bendrovės "Klaipėdos vanduo" direktoriaus pareigas einantis Algirdas Špučys tikino, jog kvapus galėjusius skleisti įmonės tinklų šulinius darbuotojai uždarys nedelsiant.

Gali uostyti ir Prezidentas

Toks miesto vadovo ir visuomenės atstovų naktinis vizitas, pasirodo, visiškai nesutrikdė atliekų kompostavimu Dumpių kaime užsiimančios įmonės "Branda" vadovo Evaldo Stakės.

Ar meras pirštu, ar nosimi bado – nesvarbu. Kvapas bus.

"Yra tas kvapas. Mes jį vadiname foniniu. Ar meras pirštu, ar nosimi bado – nesvarbu. Kvapas bus. Kvapas yra matuojamas ir apskaičiuojamas. Mes tai darome. Nebus taip, kad kvapo nebus, kai atvažiuos meras ar Prezidentas. Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius mums pažadėjo, jog kvapai suvaldomi. Mes pagal rekomendacijas diegiame sistemą, kuri, kaip mus tikina, visiškai suvaldys kvapus", – aiškino E.Stakė.

Įmonė yra anksčiau deklaravusi, jog yra įdiegusi specialią kvapus naikinančią technologiją.

"Yra įrengta speciali probiotikų dulksna, tačiau jos nepakanka. Planuojame per artimiausią mėnesį įdiegti modernesnę technologiją. Manau, jog tai padės išspręsti problemą. Tačiau, juk ne mes esame kvapų problemos Klaipėdoje ašis. Kas galėtų būti? Nežinau. Žinau tik tiek, kad kvapai yra fizikinis dydis ir juos galima išmatuoti. Klaipėdiečius kvapai iškankina ne nuolat, o pulsuojančiai. Tai reiškia, kad kažkas sukaupia ir išmeta į aplinką teršalus. Kai išmeta, kvapas pasklinda, o, kai atvažiuoja uostyti, smirda visi, tarp jų – ir mes", – aiškino E.Stakė.

Teršėjams – 9 nurodymai

Miestiečiai ir aplinkosaugininkai kurį laiką baksnojo į įmonės teritorijoje sukauptas kompostavimui atgabentas gyvulinės kilmės atliekas. Įmonė buvo laimėjusi atliekų utilizavimo konkursą, skelbtą Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos.

"Nuo praėjusių metų rudens nebeturime tų smardžiausių produktų", – patikino E.Stakė.

Nors E.Stakė tikino, jog įmonė lieja prakaitą, kad išvengtų miestiečių metamų kaltinimų dėl nebetveriamo gyvenimo, vis tik aplinkosaugininkai suskaičiavo, jog verslininkams buvo išrašyti 9 privalomieji nurodymai. Daugybė jų buvo nevykdomi, tuomet nauji privalomieji nurodymai buvo išrašomi vėl.

Aiškėja, kokių motyvų vedami verslininkai spjovė į aplinkosaugininkų grasinimus. Jiems rūpėjo pelnas.

"Užuot vykdę privalomuosius nurodymus, jie bylinėjosi. Įmonė nuo veiklos pradžios yra gavusi taršos leidimą, kuris leidžia vienu metu laikyti tik dviejų tūkstančių tonų atliekų kiekį. O jie to nepaiso. Net ir tuomet, kai byla buvo laimėta Vyriausiame administraciniame teisme, liepą dar teko išrašyti du privalomuosius nurodymus, kad mūsų reikalavimas būtų įvykdytas", – aiškino Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

Įmonės "Branda" vadovas E.Stakė žurnalistus įtikinėjo, jog nuo kovo pabaigos esą įmonė neturėjo leidimus viršijančių atliekų kiekių.

"5,7 tūkst. tonų kiekius sumažinome iki 2,07 tūkst. tonų. Nežinau kas kam smirdėjo, bet pas mus tokių kiekių nebuvo, kad smirdėtų. Vasarą buvome sustabdę veiklą, bet skundų nesumažėjo", – kalbėjo E.Stakė.

Jis aiškino, jog įmonė nedirbo nuo balandžio 2 d. iki liepos 23 d.

"Dirbome, bet nepriiminėjome atliekų. Na taip, aikštelėje reikėjo dirbti, atidenginėti kaupus", – aiškino įmonės vadovas.

E.Stakė aiškino, jog didžiausią kvapą galinčios skleisti atliekų krūvos, kurios laukdavo kompostavimo eilės, teritorijoje nebėra, atliekos sukompostuotos.

Tačiau A.Šepštas mano, jog tai nėra tas motyvas, kuris išteisintų verslininkus.

"Visas tas kiekis vis tiek buvo. O kiekiai viršijo leistinas normas. Taršos leidime nurodyta, jog vienu metu gali būti kompostuojama 2 tūkst. tonų atliekų, o jie laikydavo dvigubai daugiau. Kol iš atliekų nebus pagamintas kompostas, daugiau atliekų įmonė negali priimti. Beje, ažiotažo dėl kvapų kaip tik nebuvo tuo metu, kol jie negalėjo priiminėti atliekų. Kai tik jie sutvarkė turėtą atliekų kiekį ir jie galėjo vėl formuoti kaupus, bėda vėl prasidėjo. Visi šaukia, jog smirda", – pastebėjo A.Šepštas.

Uodė, bet neužuodė

Gal būt kvapų apsvaiginti miestiečiai ir aršiai šūkaujantys visuomenininkai yra neteisūs, pirštu badydami į "Brandos" pusę?

"Na, kaip, juk buvo matuoti kvapai prie visų įmonių ir tik prie "Brandos" normos buvo viršytos. Buvo matuotas gyvenamajai aplinkai daromas poveikis ir tik įmonė "Branda" neatitiko kriterijų. Vėliau buvo matuojami konkretaus ūkio subjekto skleidžiamo kvapo parametrai. Kvapai kvapais, bet mes turime kontroliuoti išmetamus teršalus", – pastebėjo aplinkosaugininkų vadas.

Ir čia paaiškėjo dar viena gudrybė, kurios ėmėsi verslininkai, kad tik pateisintų savo beatodairišką pelno siekį.

"Įmonė "Branda" deklaravo į aplinką išleidžianti juokingus teršalų kiekius. Pasak jų inventorizacijos, per metus į orą išmetama 250 kilogramų teršalų, kai jų taršos leidime numatyta mažiausiai 10 tonų teršalų", – prisiminė A.Šepštas.

Ar šypseną keliančią teršalų inventorizaciją kaip nors vertino patys aplinkosaugininkai?

"Ji buvo pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai ir atitiko reikalavimus. Buvo įvardinti du teršalai: kietosios dalelės ir amoniakas. Mes buvome užsakę ir atlikome tyrimus šalia šios įmonės, mėginiai imti prieš vėją ir pavėjui. Mūsų laboratorija neužfiksavo sieros vandenilio ir amoniako normų viršijimų", – rankomis skėsčiojo A.Šepštas.

Mėginiuose taršos nerado

Ar tokie mėginimai pažaboti teršėjus neatrodo beviltiška kova su vėjo malūnais, nes begalė iki šios dienos atliktų tyrimų konkrečios naudos taip ir nedavė?

"Jūs reaguojate į kvapą, užuodžiate, bet tai dar nereiškia, jog viršijama ribinė vertė. Užuosti galima ir prie labai mažų koncentracijų. Nėra tokio normatyvo – "skauda galvą". Vieniems bloga, kitiems sunku kvėpuoti, bet normos ir standartai yra apibrėžiami konkrečiomis sąvokomis, ne emocijomis", – miestiečiams, kurie kankinasi dėl blogo kvapo, normas paaiškino A.Šepštas.

Klaipėdos savivaldybė įmonėje "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" užsakė atlikti 100 tyrimų konkrečiose vietose ir konkrečiu laiku, kurį nurodytų patys gyventojai. Tačiau kol kas savivaldybės užsakyti tikrintojai irgi nieko "itin doro" neužuodė.

"Pirmuose trijuose matavimuose buvo nustatyti du europiniai mato vienetai, kai riba – 8 mato vienetai", – konstatavo A.Šepštas.

Kas kelia erzelį?

Ar verta besąlygiškai pasitikėti, kad ir skirtingų, laboratorijų tyrimais ir netgi tais, kurie skundais atakuoja tarnybas?

A.Šepštas prisiminė dar vieną detektyvu dvelkiančią istoriją, kuri kelia daugybę klausimų.

"Kalbant ne apie kvapus, o apie dulkes, kietąsias daleles, daugelyje vietų yra įrengtos stotelės, kurios vykdo aplinkos kokybės monitoringą. O štai viename Švyturio gatvės bute buvo paimtas mėginys, kuris parodė, jog norma viršyta šešis kartus. Jei prie neasfaltuotų gatvių imamuose mėginiuose ribinės normos viršijamos du kartus, kilo klausių dėl minėto mėginio", – prisiminė A.Šepštas.

Mėginys rodė, jog bute dulkių kiekis turėjo būti tris kartus didesnis nei žvyrkelio pašonėje.

"Tą pačią dieną šalia esanti stotelė prie pat uosto, rodė visai kitus duomenis, jokių viršijimų nerasta. Kaip specialistai atlikinėjo paros normų tyrimą? Jie turi tai daryti keturis kartus per parą, vienodais intervalais. Įranga buvo palikta bute. Kai jie sugrįžo, filtras buvo įtartinai tamsus. Aš nežinau, kaip tai pakomentuoti. Beje, specialistai net lauke, išėję iš buto, nepaėmė mėginių. Tai būtų buvęs įrodymas", – apie įtartiną situaciją kalbėjo specialistas.

Įspėjimų yra gavę visi

Paradoksalu, jog, net ir itin norint, kol kas neįmanoma įvardinti konkretaus vieno oro teršėjo.

"Gal problemą kelia tai, jog netoli viena kitos veikia kelios įmonės, iš kurių vis tik į orą kyla kvapų tvaikas? Vienos dalelės yra sunkesnės už orą. Kas ten tiksliai pasakys kaip tie kvapai koncentruojasi ir kokiomis oro masėmis pasiekia Klaipėdą?" – retoriškai klausė A.Šepštas.

A.Šepšto kolega šiaulietis, Egidijus Kvasauskas, kuris vadovauja Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriui, kvapų detektyve metė visiškai neįtikimą kozirį.

"O gal smarvė – dėl marių? Oro srautai sukasi, kelios įmonės viena šalia kitos, mistika ar ne, bet gal dėl to visas tas susimaišęs oras ir pasiekia miestą?" – lyg rimtai, lyg ir juokais kalbėjo E.Kvasauskas.

Aplinkosaugos skyriui, kuris nuo šių metų pradžios ir ėmėsi tikrinti visas smarvę skleidžiančias įmones, vadovaujantis E.Kvasauskas tikino, jog šiauliečių komandos pajėgos tik padės kitomis akimis pasižiūrėti į kvapų detektyvą.

"Be įmonės "Branda", privalomuosius nurodymus yra gavę kone visi. Įmonei "Grigeo" taip pat duotas privalomasis nurodymas, jis šiuo metu dar yra galiojantis. Vaikščiojome po tą įmonę, nors ji vadinama taip pat smirdančia, nejaučiu aš ten tokio kvapo. Įmonė įpareigota susitvarkyti drenažinius tinklus ir dumblo nusodinimo aikšteles. Nurodymas pratęstas iki spalio", – tikino E.Kvasauskas.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dar tik laukia tikrintojų, kurie įmonėje kvapų ieškos spalio mėnesį.

"Įmonė "Bega" taip pat gavusi privalomąjį nurodymą pasipildyti oro taršos inventorizaciją, tokį nurodymą gavo ir įmonė "Kaminera", – vardijo E.Kvasauskas.

Ką sako E.Kvasausko nosis, pats aplinkosaugininkas nutylėjo.

"Tiesiai šviesiai įvardinti dar negaliu, bet turiu savą versiją. Atsakymus turėsiu rudenį. Gal ne man vienam kyla klausimas, kodėl ažiotažas dėl kvapų kasmet kyla liepos–rugpjūčio mėnesiais?" – mįslingai kalbėjo specialistas.

Dengs sarkofagais

Jautria miestiečiams kvapų tema ne kartą diskutuota su įmonėmis, kurių veikla gali kelti klausimų.

"Mes – ne kvailiai. Jei būtume žinoję, kas taip smardina, būtume sutvarkę. Bet mano pirštas linksta vis tik "Brandos" link. Dumpių sąvartynas tokių kvapų tikrai negali skleisti. Vamzdynas ten paklotas po žeme, o žiūrint į jų deklaruojamus kiekius, ten taip smirdėti tikrai negalėtų. Montuojamos naujos technologijos, naudojami probiotikai. Įmonė "Klaipėdos vanduo" taip pat yra suplanavusi priemones, pirminius nusėdintuvus jie užsidengė, o aeravimo baseinus jie taip pat žada dengti. Įmonė "Grigeo" taip pat investuoja ir jau artimiausiu metu dengs savo nuotekų tinklų nusėdintuvus", – vardijo A.Šepštas.

Seimo narys Simonas Gentvilas patikino, jog įmonė "Grigeo" dėl nenoro būti linksniuojamai kvapų detektyve reiškė norą jungtis prie bendrųjų nuotekų tinklų.

"Aš siūliau įstatyme numatyti galimybę terminuotai taikyti kompensacinę sutartinę nuotekų tvarkymo kainą įmonėms, kurios uždaro savo nuotekų valyklas ir prisijungia prie viešosios nuotekų sistemos. Tačiau įstatymo pataisos nesulaukė palaikymo. Įmonei teko planuoti rezervuarų uždengimo technologijos diegimą. Kiek žinau, jau šį rudenį jie ketina sumontuoti specialius skydus", – patikino S.Gentvilas.

Įmonė "Klaipėdos vanduo", praėjusią savaitę sulaukusi naktinių kvapų uostytojų kompanijos, turi 15 tinklų nuorinimo taškų, kurie kelia įtarimą miestiečiams.

"Bet ten – visiška automatika. Kažin ar čia bėda", – pečiais gūžčiojo A.Šepštas.

Laukia ministro parašo

Klaipėdietis Seimo narys S.Gentvilas įsitikinęs, jog kvapų detektyvą vieną kartą reikia baigti, nes keliamos aistros jokios naudos neduoda, o tik kiršina miestiečius.

"Pustrečių metų spaudžiau Aplinkos ministeriją, jog ši priverstų įmones, užsiimančias atliekų kompostavimu, savo veiklą vykdyti tik po stogu. Tačiau buvo delsiama ar net vengiama tai daryti. Beje, kiekvieną kartą kolegų klaipėdiečių, išrinktų į Seimą, klausdavau, kaip jie ketina grįžti į smirdančią Klaipėdą ir žiūrėti savo miestiečiams į akis, kai jų pačių ministrai delsia ir nesiima spręsti uostamiesčio problemų?" – kalbėjo S.Gentvilas.

Jis esą pokyčius siūlė įgyvendinti dar nuo šių metų pradžios.

"Bet kompromisas pasiektas bent toks, kad ministro įsakymu įtvirtinama tvarka galios nuo 2021-ųjų sausio. Artimiausiu metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika turėtų pasirašyti šį įsakymą, viliuosi, jei ne šią, tai jau kitą savaitę. Tai reikš, jog visos Lietuvos įmonės, ką nors kompostuojančios, negalės to daryti atviru būdu. Kompostuojama bus po stogu, vadinasi, turės būti įdiegtos filtravimo sistemos", – aiškino S.Gentvilas.

Pasak S.Gentvilo, kvapų detektyvo atomazga turėtų paaiškėti iš karto po to, kai Dumpiuose celiuliozės atliekas uždengs įmonė "Grigeo", o "Branda" bus priversta atliekas kompostuoti taip pat po stogu, savas technologijas įsidiegs įmonė "Klaipėdos vanduo" ir KRATC.

"Va, ir sužinosime, kas smardino ir kas tebesmardina. Viskas turėtų paaiškėti", – tikino Seimo narys.

Bijo bankroto

Įmonės "Branda" vadovas E.Stakė pripažino, jog nauji aplinkosaugininkų užmojai turi prasmės.

"Gal ir taip. Pakišus po sarkofagu, turbūt galima viską išspręsti. Klausimas kyla tik dėl pinigų sumos įrengimui. O tuomet teks galvoti, ar apsimokės mums iš viso dirbti?" – dūsavo verslininkas.

Įmonės vadovas pripažino, jog dėl prastos reputacijos įmonė ne tik negavo ES paramos, bet ir neįgijo verslo partnerių.

"Taip, mes negavome paramos dėl to, jog turime bėdų dėl aplinkosaugos. Esą esame nepatikimi paramos gavėjai. Investuotojai, kurie norėjo dalyvauti šiame projekte, taip pat pasitraukė. Šiuo metu esame suspausti kelis kartus, tačiau vis tiek esame blogiečiai, ir pykstama tik ant mūsų", – guodėsi verslininkas.

Mįslė dėl sunkiųjų metalų

Vis dėlto aplinkosauginės problemos atsiradus šiomis technologijomis nesibaigs. S.Gentvilas kelia klausimą dėl komposto, pagaminto iš nuotekų tinklo.

"Aš seniai šaukiu, jog nėra garantijos, jog iš nuotekų dumblo pagamintas kompostas nepatenka į maistinių kultūrų auginimo žemės plotus. Nuotekų dumble lieka sunkiųjų metalų. Faktiškai visa Mendelejevo lentelė. Tokį kompostą galima būtų naudoti, pavyzdžiui, energetinių tuopų, žilvičių karklynų auginimo plantacijose. Iki šiol nėra aišku, ar tas dumblas patenka į kviečių laukus?" – akcentavo S.Gentvilas.

Aiškėja, jog po kompostavimo proceso tarpininkams, o tiksliau – įmonėms, kurios užsiima dumblo kompostavimu, nebereikia teikti jokių specialių tyrimų dėl sunkiųjų metalų rezultatų.

"Nėra jokios garantijos, jog cheminiais junginiais užteršto kompostu ūkininkai netręšia savo laukų Klaipėdos rajone. Minėtas aplinkos ministro įsakymas turėtų padėti tašką šiame reikale", – patikino S.Gentvilas.