Perspėjimu pasidalinta feisbuko paskyroje „Debreceno“.

Pranešime rašoma, kad Debreceno gatvėje aplink devynaukščius namus primėtyta žiurkių nuodų.

Vienas šuo jau apsinuodijo, šeimininkai jį išvežė pas veterinarijos specialistą, o kol laukė savo eilės, kitą keturkojį atvežė dėl tos pačios priežasties.

Neatmetama tikimybė, kad netrukus gali apsinuodyti ir daugiau palei daugiabučius vaikštinėjančių keturkojų – ne tik šunų, bet ir kačių.

„Visur, manau, mėto, reikia saugotis, apskritai sukti ratu aplink namus, nes, pavyzdžiui, pro langus ko tik neprimeta, visokių kaulų ašakų, žuvėdros ir tos po langais išdvėsusios“, – apie šiurpius vaizdus pasakojo viena klaipėdietė.

„Čia ne žmonės, čia dvikojai padarai“, – tikino klaipėdietis, pasibaisėjęs nuodytojų elgesiu.

Antanas Bauža. Vytauto Petriko nuotr.

Už gyvūnų nuodijimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pirmą dalį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Čia yra žiaurus elgesys, nusikalstama veika.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, apsinuodijimo žiurkių nuodais atvejai kartais gali baigtis keturkojo mirtimi.

„Priklauso nuo to, kokia veiklioji medžiaga įdėta į nuodą. Dažniausiai būna kraujagyslių pralaidumą skatinančios medžiagos, dėl to gyvūnas nukraujuoja. Pastebėjus požymius, pirmiausia reikia duoti kuo daugiau vandens ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes paprasta pagalba nepadės“, – teigė pašnekovas.

Sužinojus, kas užsiima nuodijimu, patariama kreiptis į pareigūnus.

„Čia yra žiaurus elgesys, nusikalstama veika. Žmonės gali rašyti mums pranešimą, bet turėtų kreiptis ir į policiją, nes tai jų reikalas užkardyti tokias veikas. Negali tokių veikų būti, kad būtų specialiai mėtomi žiurkių nuodai ir nuodijami gyvūnai“, – akcentavo pašnekovas.