Pandeminis gripas klaipėdiečiams alsuoja į nugarą. Čia medikų dėmesio jau sulaukė neseniai iš Ukrainos grįžusi ir gripu susirgusi šeima. Kol mūsų šalis uoliai padeda nuo pandemijos kenčiančiai Ukrainai, mūsų žmonės patys tyliai kaupia vaistų atsargas.

Provokacija nepasiteisino

Savaitę miesto gatvėse ir viešojo susibūrimo vietose medicininę kaukę ant veido dėvintis klaipėdietis Arūnas Marčiauskas taip tikisi ne tik apsaugoti save nuo galimos pandeminio gripo grėsmės.

41 metų vyras sakė siekiąs klaipėdiečius išprovokuoti.

"Situacija gana rimta. Bet kol nuo pandeminio gripo nemirs dešimt klaipėdiečių, tol žmonės nesiims priemonių", – pašaipią aplinkinių reakciją, ar dar blogiau – abejingumą – įvertino klaipėdietis.

A.Marčiauską stebina ir Lietuvos valdžios požiūris: padedama nuo pandeminio gripo nukentėjusiai Ukrainai, tačiau nesirūpinama savo piliečių saugumu. Klaipėdiečio manymu, valdžia imsis priemonių tik tada, kai situacija taps nevaldoma.

Po pokalbio su medikais vyras sužinojo, kad medicininė kaukė neapsaugotų nuo gripo. Tačiau ir toliau ketina ją dėvėti viešajame transporte ar didesniuose žmonių susibūrimuose.

"Kaukė – iliuzija. Bet ją nešiodamas jautiesi emociškai saugesnis", – neslėpė A.Marčiauskas, prieš dešimt metų rimtai sirgęs gripu.

Vaistinėse išpirko kaukes

Nors gatvėje be A.Marčiausko nesutiksime nė vieno medicininę kaukę dėvinčio praeivio, įsigyti šią apsaugos priemonę vaistinėse gali pavykti ne iš karto – klaipėdiečiai jas graibstyte graibsto.

Vaistininkės, paprašytos 25-35 centus kainuojančių vienkartinių kaukių, šyptelėdavo. Pasirodo, pastarosiomis dienomis tai viena iš populiaresnių prekių, kaip ir vaistai nuo peršalimo ligų, gripo.

Galimai pandemijai tyliai ruošiasi ne tik klaipėdiečių šeimos, bet ir gydymo įstaigos.

Ligoninės pandemijai pasiruošė

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė Marijona Šulskienė patikino, kad galimam pandeminio gripo protrūkiui jų įstaiga yra pasiruošusi.

"Mes gydome tik gripo komplikacijas. Kol kas tokių pacientų neturėjome. Bet vietos ligoniams paruoštos, priemonių turime tiek, kiek reikia. Nors specifinio gydymo nuo pandeminio gripo ir nėra", – pasakojo vadovė.

Jų gydymo įstaiga jau sulaukė pacientų, kuriems įtariamas žmoniją gąsdinantis pandeminis gripas. Į KUL buvo nukreipta sukarščiavusi iš Ukrainos grįžusi šeima. Bet jos guldyti į ligoninę neprireikė. Abu tėvai su aštuonmečiu sūnumi išleisti gydytis namo, o paimti mėginiai išsiųsti į AIDS centro laboratoriją Vilniuje. Ar šeima buvo užsikrėtusi A(H1N1)v tipo virusu, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Pirmoji uostamiestyje su gąsdinančiu virusu buvo susidūrusi Klaipėdos vaikų ligoninė. Šią vasarą ji sulaukė Palangoje su šeima poilsiavusio paciento iš Baltarusijos, kuris, kaip paaiškėjo ištyrus, sirgo kiaulių gripu. Berniukas pasveiko.

Pasak ligoninės vadovės Klaudijos Bobianskienės, jei vaikai pavojingu gripu pradėtų sirgti masiškai, įstaigos skyriai būtų performuoti į skubios pagalbos, būtų atšauktos planinės operacijos. Ligoninė pradžiai įsigijo dešimt dozių reikiamų medikamentų. Prireikus, atsargos būtų papildytos.

Pasigenda kitokios vakcinos

Po įvykių Ukrainoje, kur nuo gripo ir ūmaus kvėpavimo takų uždegimo mirė mažiausiai 144 žmonės ir sunegalavus daugiau nei 70-čiai Karo akademijos kariūnų Lietuvoje, uostamiesčio gydymo įstaigos sulaukė gerokai daugiau norinčiųjų pasiskiepyti nuo sezoninio gripo.

Imunoprofilaktikos tarnybos vadovei Jadvygai Malukienei tenka atsakinėti ne tik į interesantų klausimus dėl pandeminio A(H1N1)v gripo, bet ir išklausyti pasipiktinimų Vyriausybės neveiklumu. Žmonės piktinasi, kad valstybė nenuperka vakcinos nuo pandeminio gripo.

J.Malukienės teigimu, pasiskiepyti šia vakcina už savo pinigus pageidautų ne tik pavieniai gyventojai. Tarptautinių bendrovių vadovai norėtų paskiepyti į kitas šalis važiuojančius savo darbuotojus.

Kai kurie klaipėdiečiai patys rašo laiškus į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami sudaryti galimybę pasiskiepyti nuo pandeminio gripo. Tarptautinių bendrovių atstovai svarsto galimybę vežti darbuotojus į gretimą valstybę, kur ši vakcina yra registruota, paskiepyti.

Tačiau Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, laikosi pozicijos – rekomenduoja pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, taip pat papildoma "Pneumo 23" vakcina nuo streptokokinės infekcijos.

Remdamasi darbo praktika, J.Malukienė pasiskiepyti pastarąja vakcina pataria sirgusiems plaučių uždegimu, bronchitu, sinusitu, otitu ar gimusiems 1957 metais, kai taip pat siautė pandeminis gripas.

"Tuo metu gimusiųjų imuninėje atmintyje yra to pandeminio gripo likučių. Tad jiems kyla didesnė tikimybė užsikrėsti, o pasiskiepiję persirgtų lengvesne forma", – aiškino tarnybos vadovė.

Beveik prieš pusšimtį metų siautusį pandeminį gripą J.Malukienė prisiminė neatsitiktinai – šiųmetės sezoninės gripo vakcinos sudėtis turi tam tikrų asociacijų su tuometiniu virusu.

J.Malukienė pati jau 15 metų skiepijasi nuo gripo, pneumokokų sukeliamų ligų ir bakterinių infekcijų. Šiomis ligomis neserga nei ji, nei šeimos nariai.

Gamintojai vakcinos neužsisakė

Kaip J.Malukienė vertina Lietuvos poziciją dėl pandeminio gripo vakcinos? Pasak ilgametės Imunologinės tarnybos vadovės, kiekviena valstybė elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, Anglija ir Airija šios vakcinos užsakė visiems savo šalies gyventojams.

Nors Italija pati gamina pandeminio gripo vakciną, tačiau savo piliečiams jos neužsakė ir elgiasi taip pat kaip Lietuva.

J.Malukienę labiausiai domina Izraelio pozicija, nors kol kas žinių apie tai neturi. Ši valstybė neregistruoja nė vienos vakcinos, kol neatliekami klinikiniai bandymai su vietos gyventojais. Tuo tarpu Lietuva remiasi kitų šalių praktika.

Pasak specialistės, kol kas neaiškūs kiekvienos valstybės motyvai dėl skirtingų veiksmų. Tačiau ji pripažįsta, kad nuodugnios informacijos apie pandeminį gripą trūksta arba ji pateikiama labai prieštaringa.

Gąsdina šalutiniu poveikiu

Kol klaipėdiečiai suka galvą, kaip apsisaugoti, premjeras Andrius Kubilius kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina nepasiduoti panikai dėl galimo gripo protrūkio.

Kalbėdama apie galimybes įsigyti nuo pandeminio viruso sukurtą vakciną, SAM viceministrė Nora Ribokienė teigė, kad į norinčių jos gauti šalių eilę vėliausiai reikėjo atsistoti 2009-ųjų pradžioje. Ši galimybė galėjo kainuoti nuo 3,5 iki 5,25 mln. litų.

Šioje eilėje be Lietuvos nestovi dar aštuonios Europos šalys. Tačiau N.Ribokienės teigimu, dabar vis dar svarstomos dvi galimybės pirkti vakciną.

Jei pavyktų su vakcinos perteklių turinčiomis šalimis susiderėti ir gauti vakciną per mėnesį, ji būtų perkama dabar. Jei tai nepavyktų, būtų siekiama skiepus įsigyti 2010 metų antrajam ketvirčiui, nes ekspertai prognozuoja "antrąją gripo bangą".

Vakcinai įsigyti skirta 700 tūkst. litų. Priklausomai nuo tiekėjo, už šiuos pinigus būtų galima nupirkti 18–28 tūkst. dozių.

Viceministrė pabrėžė, kad vakcina ką tik sukurta, bet jau šiuo metu Švedijoje užregistruota 200 šalutinio jos poveikio atvejų.

 Kada dėvėti medicinines kaukes?

Medicininių kaukių dėvėjimas už ligoninės ribų gripo sezono ar pandemijos metu nėra veiksminga asmens apsaugos priemonė ir nemažina galimybių užsikrėsti. Jeigu medicininės kaukės naudojamos, jos turi būti tik dalis visų kitų naudojamų asmens apsaugos priemonių, kad būtų išvengta infekcijos perdavimo. Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, tuomet kai:

pajutus pirmuosius simptomus vykstama namo ar į ligoninę,

kai sergantis žmogus slaugomas namie kitų šeimos narių,

kai neįmanoma išvengti artimo sąlyčio su sveikais žmonėmis.

Sveiki žmonės turi dėvėti medicininę kaukę, kad išvengtų atsitiktinio sąlyčio su sergančio žmogaus kvėpavimo takų sekretais, jiems čiaudint ir kosint:

kai ligonį prižiūri šeimos nariai ar kiti asmenys, turintys artimą sąlytį su ligoniu,

slaugytojai, jeigu sergantis asmuo naudoja purškiamus vaistus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.