Klaipėdos savivaldybės politikai jau kelis kartus buvo pasiryžę įrengti specialias paplūdimių zonas, į kurias šeimininkai galėtų atsivesti ir savo augintinius. Tačiau tokia iniciatyva užgesdavo taip pat greitai, kaip ir atsirasdavo. Gyvūnams paplūdimiuose – nevieta. Toks griežtas teiginys yra grindžiamas higienos norma, pagal kurią šuo turėtų būti ten, kur nėra žmonių.

Kreipėsi į ministeriją

Klaipėdos savivaldybės politikai prieš kelerius metus vienijo jėgas ir bandė tartis su Neringos, Palangos savivaldybėmis. Visos trys pajūrio savivaldybės ketino kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų pakeistos dabar galiojančios higienos normos ir savivaldybės turėtų teisę pačios nustatyti tam tikras zonas paplūdimiuose, į kurias žmonės galėtų atsivesti savo keturkojus.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus Virginijaus Urbono nuomone, vienintelė priežastis, kodėl ši iniciatyva netapo realybe – speciali higienos norma, kurioje aiškiai parašyta, kad gyvūnų paplūdimiuose negali būti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova taip pat tikino, kad vienintelis tarybos nario paklausimas 2012 metais buvo neįgyvendintas dėl higienos normų.

„Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma, kurios vienas punktas aiškiai nurodo, kad į paplūdimius draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus“, – aiškino I.Nachčiunova.

Tačiau ji patikino, jog dėl šio klausimo iš Klaipėdos į Sveikatos apsaugos ministeriją buvo siųstas paklausimas.

Šunų pasivaikščiojimo zonos iniciatorės Klaipėdos miesto tarybos narės Nataljos Istominos teigimu, iniciatyva taip ir liko tik Klaipėdos miesto savivaldybės.

„Bandėme tartis su Neringos, Palangos savivaldybėmis, kad būtų bendras raštas, kadangi mūsų paplūdimiai yra bendri. Pokalbio metu buvo pareikštas noras, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Negavome konkretaus atsakymo. Parašėme raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau gavome labai formalų atsakymą. Kai bus peržiūrimos higienos normos, tada bus svarstoma galimybė vykdyti ir teikti pastabas“, – pasakojo N.Istomina.

Ieško naujų būdų

Iniciatyva išskirti 100–200 metrų ilgio paplūdimio ruožą poilsiautojams su šunimis ir kitais naminiais gyvūnais taip ir liko neįgyvendinta, tačiau ir toliau yra ieškoma šios problemos sprendimo būdų.

N.Istominos nuomone, nebūtų jokios problemos, jei tame pačiame paplūdimyje būtų įrengti specialūs konteineriai šunų ekskrementams.

Pasak politikės, yra dar vienas sprendimas – greta bendrų paplūdimių įrengti atskiras zonas.

"Kol kas diskutavome tik apie nedidelės zonos, tam tikro ruožo įrengimą pasivaikščiojimams su šunimis. Jei šalia kiekvieno paplūdimio būtų dar atskira zona, tai būtų puiki išeitis“, – samprotavo pašnekovė.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė prasitarė, jog yra tos pačios nuomonės, kad reikia specialių paplūdimių, į kuriuos žmonės galėtų atsivesti ir šunis, ir siūlė daugiau sprendimo būdų. Vienas iš jų – dalį paplūdimių privatizuoti. Tokiu būdu savivaldybė galėtų skirti daugiau pinigų, bet ir ši idėja neprigijo.

Kalbėdama apie specialią įrangą, N.Gendvilienė paminėjo, kad ji išties kainuoja, o savivaldybė lėšų neturi.

„Visada atsiranda dilema: ar pastatyti dėžę šunų ekskrementams, ar įrengti gėlyną. Pasirenkamos gėlės“, – teigė inspektorė.

Laukiniams gyvūnams galima

N.Istomina samprotavo, kad paplūdimiuose laisvai gali būti paukščiai, laukiniai gyvūnai, todėl nereikėtų atskirti ir naminių augintinių. Tačiau viskas lieka pačių gyventojų rankose.

„Viskas priklauso nuo šeimininkų elgesio. Vis daugiau žmonių vaikšto su maišeliais ir renka ekskrementus. Tas vaizdas vis gražesnis. Jei anksčiau toks žmogus, kuris renka augintinių ekskrementus, atrodė pakankamai juokingai, tai dabar toks pilietis, kuris palieka, atrodo blogai“, – konstatavo politikė.

Moteris pripažino, kad šis projektas apie specialų paplūdimį gyvūnams sulaukė nemažai kritikos, tačiau ji nemananti, kad dėl to reikėtų rengti referendumą arba pakartotinę apklausą.

N.Gendvilienės nuomone, ši idėja nėra iki galo subrendusi visuomenėje. Daugelis ir toliau nerenka ekskrementų, paleidžia šunis be pavadėlio, todėl būna nemažai nukentėjusiųjų.

Kviečia policiją

Vienas iš didžiausių paplūdimių prižiūrėtojų galvos skausmų yra gyvūnai paplūdimyje, nes žmonės šunis vis tiek vedžiojasi, nors tai daryti draudžiama.

Gelbėtoju Klaipėdos paplūdimyje dirbantis Dainius Šerpytis „Klaipėdos“ dienraščiui pasakojo, kad žmonių su savo augintiniais paplūdimyje pasitaiko dažnai.

„Jei kas nors ateina su augintiniais, yra iškart perspėjami. Pasitaiko įvairių reakcijų, vieni – klauso, kiti bando įrodinėti savo tiesą. Tačiau tiems, kurie ignoruoja įspėjimą, grasiname iškviesti policiją“, – patirtimi dalijosi gelbėtojas.

Jis prisiminė, jog praėjusią vasarą teko kviesti pareigūnus, nes vyras į paplūdimį atsivedė agresyvų šunį. Tačiau kol policija atvažiavo, jis jau buvo išėjęs.

D.Šerpyčio nuomone, šunų pasivaikščiojimo zonų paplūdimyje turėtų būti, bet jas reikėtų įrengti atokiau nuo didesnių žmonių susibūrimo vietų.