Prieigos – avarinės būklės

Dar pernai pavasarį užsimota atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką bei atraminius betoninius sutvirtinimus prie Girulių centrinio paplūdimio.

Tiesa, remonto ir aplinkos tvarkymo darbus planuota pradėti nuo rugsėjo 1-osios, kai baigsis intensyvus poilsio sezonas pajūryje.

Darbai turėjo trukti pusantrų metų, tam miestas buvo suplanavęs skirti beveik pusę milijono eurų.

Tačiau ūmai sutartis su rangovais buvo nutraukta, nes staiga sumanyta, kad reikia bendros visų paplūdimių (taip pat Smiltynės ir Melnragės) sutvarkymo koncepcijos, kurios įgyvendinimo terminai taip ir liko neaiškūs.

„Būtina suprojektuoti ir įrengti visas paplūdimių prieigas, nes jos yra avarinės būklės. Blokai virsta, smėlis byra. Per savaitę po kelis kartus reikia rankomis nukasti smėliu užpustytas prieigas prie jūros“, – pasibaigus dar vienam intensyviam vasaros sezonui Kontrolės komiteto nariams kalbėjo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Žigintas Narmontas.

Žigintas Narmontas / BĮ Klaipėdos paplūdimiai

Milžiniški žmonių srautai

Praėjusią vasarą Girulių ir Melnragės paplūdimiuose per dieną vidutiniškai apsilankydavo apie 25 tūkst. poilsiautojų, Smiltynės pliažuose – po 10 tūkst. žmonių.

Gausiai lankomuose Girulių ir Melnragės pliažuose medicininė pagalba praėjusio vasaros sezono metu suteikta 235 asmenims.

Čia per sezoną išgelbėti 26 poilsiautojai, iš jų 9 vaikai, Smiltynėje medikų pagalbos prireikė 490 žmonių, daugiausia dviratininkams.

Smiltynėje buvo išgelbėti 7 poilsiautojai. Tačiau šį sezoną Klaipėdos pliažuose nuskendo du poilsiautojai.

Dėl milžiniškų poilsiautojų srautų šiukšlės iš paplūdimių buvo vežamos du kartus per dieną – anksti ryte ir vėlai vakare. Atliekų kiekiai, pasak Ž. Narmonto, buvo įspūdingi.

Smėlis būdavo valomas keturis kartus per mėnesį, vandens ir smėlio kokybės tyrimai būdavo atliekami kas dvi savaites.

Būtina suprojektuoti ir įrengti visas paplūdimių prieigas, nes jos yra avarinės būklės.

Anot „Klaipėdos paplūdimių“ vadovo, apmaudu, kad pliažų infrastruktūrą (takus, laiptus, persirengimo kabinas, suolus ir kitą) niokojo ne tik gamta, bet ir žmonės.

„Per praėjusį vasaros sezoną buvo sudegintos dvi persirengimo kabinos, trys suolai, apžvalgos aikštelė, sulaužyti riboženkliai, stendai, šiukšliadėžės. Visa infrastruktūra apipiešta grafičiais. Laužyta tualetų ir dušų įranga. Kopose deginti laužai, sudeginta ir dalis paplūdimio infrastruktūros“, – kasdienius sezono rūpesčius Kontrolės komiteto nariams vardijo Ž. Narmontas.

Prašo imtis veiksmų

Pernai iškelta idėja pervadinti Neįgaliųjų paplūdimį taip ir liko tik pakalbėjimai.

Buvo surengta klaipėdiečių apklausa, kurioje pateiktos kelios dešimtys pavadinimų pasiūlymų, bet sprendimas nepriimtas iki šiol.

Ž. Narmonto manymu, Neįgaliųjų paplūdimį reikėtų pervadinti Šeimų paplūdimiu, tam, anot jo, pritarė daugybė šį pliažą pamėgusių poilsiautojų.

Be to, paplūdimiuose yra numatytos devynios vietos prekybai, tačiau tam būtina įrengti vandentiekį ir nuotekų sistemą, kad kavinės galėtų funkcionuoti. Kol kas viso to nėra.

Melnragės ir Girulių paplūdimiai nuo šiaurinio molo iki miesto ribos už Girulių apima daugiau nei 5 km ruožą, o Smiltynės pliažas driekiasi 6,8 km.

Ž. Narmontui išdėsčius paplūdimių problematiką Kontrolės komiteto nariams, į protokolą buvo įtrauktas pavedimas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui pradėti rengti paplūdimių zonavimo planą ir ruošti tarybai svarstyti.