Uostamiestyje vėl skriaudžiami kiemų valytojai – jiems neketinama skirti daugiau lėšų, nors pagal sutartį, padidėjus minimaliai algai, tokia galimybė numatyta. Viena kiemus valanti įmonė įsitikinusi, kad taip elgiamasi, nes ją norima išstumti iš rinkos. Teigiama, kad to priežastis – vieno valdininko ambicijos.

Pateikė prašymus savivaldybei

Nuo sausio šalyje minimali mėnesinė alga padėjo 1 tūkst. litų. Šio pokyčio ypač laukė daugiabučius namų kiemus, viešąsias erdves prižiūrintys valytojai.

Visi rankomis miestą valantys žmonės už darbą gauna minimalią algą.

Įmonės, kurios prižiūri kiemus ir viešąsias erdves, kreipėsi į savivaldybę, kad, padidėjus minimaliai algai, būtų perskaičiuoti paslaugų įkainiai.

Tačiau į jų prašymus nežadama atsižvelgti, nors pasirašytose sutartyse su paslaugos teikėjais tokia galimybė numatyta.

Juolab kad viešųjų erdvių ir šaligatvių valymo įkainis pernai gruodį, dėl minimalios algos padidėjimo 50 litų, buvo perskaičiuotas.

Įmonės „Mano būstas LT“, kuriai priklauso šešios uostamiesčio namų valdos besirūpinančios tvarka daugiabučių namų kiemuose, Klaipėdos regiono vadovo Mindaugo Genio nuomone, už tai atsakingas Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

M.Genys piktinosi, kad L.Dūda nevykdo pasirašytos sutarties ir miesto valytojams taiko skirtingus standartus.

„Paslaugos pirkimo konkurso sąlygose nurodoma, kad pasikeitus minimaliam atlyginimui, tarifai bus peržiūrėti. Toks punktas tik kitais žodžiais yra įrašytas ir sutartyje. Tačiau kai reikia įkainius didinti, prasideda išvedžiojimai. Sutartis nėra vykdoma, o labiausiai stebina, kad kitoms įmonėms analogiškoje situacijoje įkainiai perskaičiuojami“, – tvirtino vadovas.

Kiemai valomi per retai

M.Genys tvirtino, kad pernai gruodį konkurentams pakeliant įkainius buvo pasielgta teisingai, kaip numatyta sutartyje. Tačiau jam nesuprantama, kas pasikeitė dabar.

„Kodėl vienoms įmonėms įkainis didinamas, o kitoms – ne?“ – klausė vadovas.

M.Genio nuomone, šioje situacijoje valdininkai nebegali dangstytis taupymu, nes savivaldybė ir taip iš kiemų valymo daug sutaupė. Vadovas pabrėžė, kad prieš ketverius metus šiai paslaugai būdavo skiriama po 12–14 mln. litų per metus. Dabar finansavimas sumažintas dešimt kartų.

„Iš pradžių kiemus turėjome valyti penkis kartus per savaitę, vėliau sumažinta iki trijų, galiausiai – iki dviejų. Nukentėjo darbų kokybė. Tiek kartų valyti kiemus neužtenka. Kadangi toks darbų dažnumas, šiukšlės tik aprenkamos. Žiemą, kai prisninga, jos net nerenkamos nuo žolynų. Savivaldybė, skelbdama konkursą, yra užprogramavusi, kad būtų netvarka“, – pabrėžė vadovas.

Pasak M.Genio, keisčiausia, kad prasidėjus žiemai ir staiga iškritus dideliam sniego kiekiui, miesto valdžios atstovai stebuklingai nustemba, kad kiemsargiai nespėja nuvalyti sniego.

„Juk neturime tiek pajėgų. Jei mokama, kad kiemai būtų valomi du kartus per savaitę, tai toks ir rezultatas“, – teigė vadovas.

Taupymas galioja ne visiems

M.Genys tvirtino, jog taupyti būtų galima, jei tą darytų visi valytojai. Tačiau, anot jo, šiuo atveju taikomi skirtingi standartai gatvių, šaligatvių ir kiemų valytojams.

Pasak vadovo, susidaro įspūdis, kad kai kurios įmonės yra proteguojamos, to asmeniškai rūpinasi L.Dūda.

„Kai prasidėjo sunkmetis, diržus veržėmės visi. Tačiau dabar kai kuriems valytojams taikomos kitos žaidimo taisyklės. Savivaldybė už gatvių valymą tik už vieną savaitgalį leidžia vienai įmonei sumokėti 80 tūkst. litų – tai yra tiek, kiek sumoka kokioms penkioms įmonėms valančioms kiemus už visą mėnesį. Ar tai yra taupymas? Kiemai šiuo atveju yra labiausiai engiami. Jei valdžia norėtų taupyti, taupytų visose srityse. Dėl to įtariame negerus dalykus“, – tvirtino M.Genys.

Direktorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pernai kai kurie gatvių valytojai tragiškai valė gatves, ir visi klaipėdiečiai tai matė, bet baudų jiems nebuvo skirta, o kiemų valytojams sankcijos buvo taikomos.

„Visa tai yra vieno žmogaus ambicijos. Nesąžininga konkurencija“, – įtarė direktorius.

Bedarbiai – ne išeitis

Įkainį prašančioms didinti valymo paslaugas bendrovėms nurodyta pasiskaičiuoti, kiek paramos gauna iš savivaldybės per viešųjų darbų programą.

M.Genys pabrėžė, kad tai nėra išeitis. Ji išsprendžia tik dalį problemų. Pasak vadovo, paslaugą turi teikti patikrinti, instruktuoti žmonės, kurie nuolat dirba ir išmano savo darbą, o ne tie, kurie valyti kiemus yra priversti gyvenimo aplinkybių ir galvoja, kaip kuo greičiau pabėgti.

„Keisčiausia, kad mes patys pasiūlėme sumažinti išlaidas kiemų valymui, pasinaudojant šia programa. Dabar jie komentuoja lyg tai būtų jų mintis. Tai, jog galima pasinaudoti viešųjų darbų programa, nereiškia, kad mes turime teikti paslaugą nemokamai“, – komentavo vadovas.

M.Genys tvirtino, kad bendrovė iš kiemų valymo paslaugos ir taip patiria nuostolių. Jei savivaldybė nepadidins įkainio, situacija bus dar blogesnė – teks mažiausiai atleisti 20 proc. darbuotojų.

Svarsto galimybę kreiptis į teismą

M.Genio nuomone, nuolatiniu spaudimu bandoma įmonę išstumti iš kiemų valymo paslaugas. Anot jo, vienas įrodymų yra tai, kad kitos namų valdos dėl kiemų priežiūros įkainio padidinimo kreipėsi kiek anksčiau. Jos gavo raštą, kad veikiausiai prašymas bus patenkintas.

„Tačiau kai prašymą pateikė mūsų įmonė, viskas kažkodėl apsivertė. Tikiu, kad, jei kiemus valytų kita bendrovė, būtų nustatytas ir geresnis valymo dažnumas, ir paaiškėtų, kad šiai paslaugai reikia skirti daugiau pinigų, nes tai – arčiausiai žmogaus esanti aplinka“, – pastebėjo vadovas.

Baisiausia, anot M.Genio, kad dėl tokio elgesio labiausiai nukentės gyventojai.

„Jei jau taip, miesto tarybos nariai galėtų aiškiai pasakyti, kad ši paslauga nereikalinga ir ją reikia nutraukti. Tačiau jie supranta, kad nesitvarkyti negalima, nes tai pakenktų žmonėms. Tarybos nariai nori tvarkos, o administracija daro viską, kad būtų netvarka“, – pastebėjo direktorius.

Jei savivaldybė nepadidins kiemų valymo įkainio, kiemų valytojai svarsto galimybę teisybės ieškoti teismuose.

„Tikiuosi, jog nereikės imtis tokių priemonių. Manau, kad tam tikri individualūs žmonių sprendimai bus pakeisti. Manau, kad savivaldybės teisininkai dar kartą peržiūrės sutartis ir jos bus įgyvendintos“, – vylėsi M.Genys.

Savivaldybė neturi pinigų

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius L.Dūda tvirtino, kad netenkinti kiemų ir šaligatvių bei viešųjų erdvių valytojų prašymo nuspręsta strateginio planavimo grupės pasitarimo metu. Tokius pasiūlymus pateikė kai kurie jos nariai.

„Buvo įvertinta, kad tiek kiemų, tiek viešųjų erdvių valytojai gali pasinaudoti Viešųjų darbų programa. Taip pat jie galės pasinaudoti tais žmonėmis, kurie turės atidirbti už socialines pašalpas. Apie tokią galimybę įmones informavome dar pernai“, – komentavo direktorius.

Viešųjų darbų programai šiemet yra numatyta skirti per 2,35 mln. litų. 60 proc. lėšų atseikėja Darbo birža, 40 proc. – savivaldybė. Pastarajai lėšos šiam tikslui pervedamos iš valstybės biudžeto. Šiemet jos viršija 993 tūkst. litų. Pagal Viešųjų darbų programą šiemet ketinama įdarbinti apie 800 asmenų.

Pasak L.Dūdos, tiek konkurso sąlygose, tiek pasirašytose sutartyse yra numatyta galimybė, bet ne prievolė perskaičiuoti paslaugos įkainį pasikeitus minimaliam darbo užmokesčiui. Direktoriaus teigimu, tokia buvo ir savivaldybės juristų išvada.

„Neturime galimybės didinti įkainių. Tai nebus daroma nė vienai įmonei. Vieniems kompensuoti, kitiems – negalima. Jei nėra pinigų, tai niekam. Visiems taip atsakėme“, – pabrėžė vadovas.

Vadovaujasi rinkos taisyklėmis

L.Dūda atkreipė dėmesį, kad pernai, kai minimalus darbo užmokestis padidėjo 50 litų, šaligatvių valytojų įkainiai buvo peržiūrėti. Namų valdos dėl to nesikreipė. Dabar tam nėra lėšų.

Jei namų valdoms būtų padidintas kiemų priežiūros įkainis, savivaldybei papildomai reikėtų 360 tūkst. litų per metus. Iš viso šiai paslaugai per metus išleidžiama apie 2 mln. litų.

L.Dūda aiškino, kad proporcingai taupoma yra visose srityse – valant tiek gatves, tiek šaligatvius, tiek kiemus: „Jei mažiname finansavimą, tai visiems“.

Direktorius neigė, kad vyksta spaudimas konkrečiai įmonei, siekiant ją išstumti iš rinkos.

„Įmonės pačios dalyvauja konkurse, siūlo įkainius ir laimi. Jie gali pateikti ir kitokias kainas“, – pabrėžė L.Dūda.

Vadovo teigimu, savivaldybė nieko nenori skriausti, bet, jei neturi lėšų, tegali apie tai pranešti ir paprašyti, kad įmonės įvertintų paramą per Viešųjų darbų programą.

„Ar miestas egzistuoja tam, kad išlaikytų kiemų valytojus? Yra rinka, jos taisyklės ir mes jomis vadovaujamės. Tai ne šeimos, o ūkiniai santykiai“, – komentavo direktorius.