Balti, beveik vištos didumo paukščiai dažną rytą įtipena į senosios turgavietės prekybos žuvimis paviljoną. Jie žino, kad čia dirba moteris, kuri neleis jiems badauti. Pasuka galvą, keliskart krankteli ir laukia skanėstų.

Pardavėja Ona pasakojo, kad draugystė su porele didelių jūrinių paukščių tęsiasi jau beveik dešimtmetį.

Moteris vadina paukščius savo papūgomis ir giria jų protą. Žuvų pardavėja įsitikinusi, kad šie paukščiai yra pora, jie dažniausiai būna kartu, atpažįsta Oną ir rodo jai draugiškumą.

Pardavėja įsitikinusi, kad vienas šių kirų prieš kelerius metus ją įspėjo apie artėjančią nelaimę. Paukštis atlydėjo ją iki namų. Moteris nustebo išgirdusi beldimą į langą. Žvilgtelėjusi pamatė, kad tai kiras snapu baksnojo į stiklą.

"Tada nesupratau, kodėl jis taip elgiasi. Dar pakalbinau, vadinu jį "mano papūga". Bet galvoje sukirbėjo mintis, ar nebus jis man atnešęs įspėjimo apie nelaimę. Ir tikrai vos po kelių dienų atsitiko tai, apie ką iki šiol nenoriu nei prisiminti, nei kalbėti. Po to paukštis niekada daugiau nebuvo atskridęs prie mano namų", – pasakojo pardavėja.

Drąsius kirus jau pastebėjo ir žuvų nusipirkti į senąją turgavietę ateinantys pirkėjai. Vienas vyras įsigijo saujelę šviežių kilkių ir pasiūlė sparnuočiui žuvelių tiesiai iš savo rankos.

Vyras buvo sužavėtas, kaip drąsiai prie jo priėjo įspūdingo dydžio paukštis ir nesibaimindamas lesė kilkes.

"Taip gali būti tik Klaipėdoje. Mūsų paukščiai gudrūs, jie net žuvų atskrenda į turgų, kaip civilizuoti žmonės, kurie nesitepa rankų žvejodami", – juokavo klaipėdietis.

Pardavėja Ona stengiasi, kad kiti prekeiviai neturėtų pagrindo pykti ant draugystę demonstruojančių paukščių, žuvų atliekų prie prekyvietės ji nepalieka.