Apsėmė parką

"Pigiai pirktas daiktas negali būti geras", – teigia liaudies išmintis. Kalbant apie pigiausią projektą, ši patarlė – visiškai teisinga.

Praėjusią savaitę, kai gausiai lijo, Ąžuolyno parke įrengto tvenkinio vanduo taip pakilo, kad apsėmė suolelius.

Klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose ėmė dalytis nuotraukomis, kuriose jie užfiksuoti apsemti vandeniu.

Žmonės aktyviai komentavo ir piktinosi teigdami, kad toks vaizdas tapo kasdienybe po parko atnaujinimo.

Esą lietaus kanalizacija čia neįrengta, o vieta iš esmės esanti itin šlapia, nes gruntiniai vandenys laikosi labai aukštai.

Kai savaitgalį paspaudė speigas, vanduo virto ledu. Vaizdas tapo dar įdomesnis.

Klaipėdos savivaldybės darbuotojai apie situaciją Ąžuolyno parke žinojo dar praėjusią savaitę ir susisiekė su bendrovės "Klaipėdos vanduo" atsakingais asmenimis.

Įmonės "Klaipėdos vanduo" Tinklų departamento vadovas Marius Martinaitis paaiškino, kad į tvenkinį, kuris yra ties Paryžiaus Komunos gatvės 10-uoju namu, vanduo atiteka įkalnėje trinkelėmis išklotais Ąžuolyno parko takais nespėjęs susigerti į dirvą.

Pastaruoju metu kritulių netrūko, todėl tvenkinyje vandens lygis pakilo.

Vaizdas: pastarosiomis dienomis parko suoliukai atsidūrė viduryje čiuožyklos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dengia skylėta plokštė

"Net nežinau, kada ir kieno tame tvenkinyje yra įrengtas vamzdis, kad juo vandens perteklius nubėgtų į lietaus nuotekų tinklą, einantį palei Paryžiaus Komunos gatvės 10 namą ir toliau tekėtų į tinklus po Taikos prospektu, – pasakojo M.Martinaitis. – Mūsų žmonės apie išsiliejusį tvenkinį gavo informaciją pačioje gruodžio pradžioje ir patikrino lietaus tinklus. Jie įsitikino, kad vanduo šiais tinklais teka be trikdžių, bet iš tvenkinio į mūsų lietaus tinklą vanduo kažkodėl nepatenka. Vadinasi, tas vamzdis neatlieka savo funkcijos, tikėtina, yra užsikimšęs."

Pasirodo, dar iki parko sutvarkymo kažkada seniau tvenkinyje įrengto vamzdžio galas yra uždengtas metaline plokšte, kuri prigręžiota skylučių.

Galima tik spėti, kodėl taip padaryta.

Kol kas šio vamzdžio galo neįmanoma pasiekti. Kai yra pliusinė temperatūra, jis yra giliai po vandeniu, o kai susidarė ledas, tapo dar labiau neprieinamas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai bandė šį užsikimšimą iš lietaus nuotekų kanalizacijos pusės praplauti stipria vandens stove, bet prieš savaitę jiems to padaryti nepavyko. Technika buvo per silpna.

Teks laukti šilumos

Visa tai vyko gruodžio 3-iosios, penktadienio, pavakarę, darbininkai tikėjosi į šią vietą grįžti pirmadienį. Bet savaitgalį paspaudė šaltis ir vėliau jau buvo nebeįmanoma dirbti.

"Lietaus tinklas veikia, bet vamzdis nuo tvenkinio iki nuotekų tinklų neatlieka savo funkcijos. Tai yra ne mūsų eksploatuojamas įrenginys, todėl mes nesame už tai atsakingi. Net nežinau, ar pavyks ką nors padaryti, kol vanduo savaime nenuseks. Problema ta, kad visuose miesto tvenkiniuose turėtų būti persipylimo sistema į lietaus nuotekų tinklus. Per juos vandens perteklius turi nutekėti į artimiausią telkinį. Dalyje tvenkinių tokias sistemas esame sutvarkę savo jėgomis. Apie šitą tvenkinį nelabai žinojome, nes nebuvome su tuo susidūrę. Čia gal ne visai mūsų reikalas. Faktas, kad problema tapo akivaizdi po remontų. Net nežinome, ar seniai tas vamzdis įrengtas, ar jis anksčiau veikdavo. Kai oras leis, mes pasiaiškinsime, kiek galime išspręsti problemą, jei tik bus įmanoma, kažkokį sprendimą rasime", – aiškino M.Martinaitis.

Kol ledas nenutirps ir vanduo savaime nesusigers, klaipėdiečiai galės gėrėtis paskendusio parko vaizdais.

Miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė pasakojo, kad iki šių metų pabaigos nedidelė dalis lietaus nuotekų tinklų vis dar priklauso savivaldybei, ją administruoja Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai. Visai greitai šie tinklai bus perduoti bendrovei "Klaipėdos vanduo".

Pasak I.Kubilienės, "Klaipėdos vanduo" yra savivaldybės įmonė ir padės išspręsti problemą.

Jau šiandien, gruodžio 10 d., savivaldybės darbuotojai ketina bendrauti su įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojais ir spręsti, kaip dorotis su potvyniu Ąžuolyno parke.

"Savivaldybė nėra iš tų, kur nieko nedaro. Tiesiog ne viskas labai matyti", – reziumavo I.Kubilienė.

Inga Kubilienė: konkursus laimi ir vilniečiai. Klausimas, ar jie pažįsta Klaipėdą ir ar yra čia buvę.

Purve paliko batą

Panaši bėda buvo kilusi ir Šiaulių gatvėje prie "Draugystės" parko. Ten "Klaipėdos vandens" darbuotojai sutvarkė nutekėjimą, nors tai taip pat nebuvo šios bendrovės problema.

Šių darbų bendrovės žmonės ėmėsi be atskiro paliepimo, geranoriškai.

Tvenkinio prieigos buvo virtusios molio pliurza, takai buvo neišbrendami, o viena klaipėdietė taip įklimpo į purvyną, kad paliktas batas ten kyšojo kelis mėnesius.

Panašiai atsitiko ir su sakurų parku. Ten projektuotojai taip pat nepasidomėjo, kokioje žemėje suplanavo sodinti japoniškas vyšnias.

Todėl darbai sustojo ne vienam mėnesiui, teko papildomai tirti gruntą ir koreguoti planus.

Savivaldybės administracijos patarėja tikino, kad Ąžuolyno parke dirbusiems rangovams negali prikišti kompetencijos stokos, nes kiekvienai projekto daliai jie turėjo atskirus vadovus.

Projektuotojai – Vilniuje

"Būna visokių rangovų, bet šiuo atveju negalime jiems priekaištauti. Projekte nebūtinai numatytos probleminės vietos. Čia projekte nebuvo numatyta visai jokio drenažo. Pamatę problemą papildomai keitėme projektinius sprendinius. Kelias vietas nudrenavome, – pripažino I.Kubilienė. – Projektuotojams reikia nuo pat pradžių į projektą žiūrėti kitaip. Konkursus laimi ir vilniečiai. Klausimas, ar jie pažįsta Klaipėdą ir ar yra čia buvę. Atsitinka taip, kad jie net nepasivargina atvažiuoti. Geriausia, kai konkursą laimi vietos projektuotojai, kurie gerai žino šią vietovę. Bet turime laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir nieko negalime padaryti."

Dėl tos pačios projektuotojų neišmanymo situacijos šiemet Ąžuolyno parke nunyko vėją ir garsą turėjusios užstoti pušelės. Projektuotojai gražiai sugalvojo, bet nepasidomėjo, kokiame grunte turės augti tos pušys.

I.Kubilienė pasakojo, kad daugiau nei pusę augalų šioje vietoje teko atsodinti. Liko tik labai nedidelė dalis pušų.

Vietoj neišgyvenusiųjų pasodinti maumedžiai ir kitokie medžiai, kurie labiau tinkami augti šlapioje žemėje. Dalį medžių čia planuojama pasodinti pavasarį.

"Žiūrėsime, kaip tie nauji augalai gyvens. Tikėkimės, kad gyvens. Pinigai išmesti, bet čia – ne mūsų, rangovo. Rangovas atsakingas", – teigė I.Kubilienė.

Pasirodo, aptariant projektus dalyvauja kai kurie savivaldybės darbuotojai. Kiekvienas žiūri savo srities – aplinkosaugininkai, miesto tvarkymo specialistai.

Projektai yra milžiniškos apimties, siekia ir tūkstantį lapų. I.Kubilienė pripažino: veikiausiai ne visi viską peržiūri, kai tokios didelės projektų apimtys.

"Dažniausiai trūkumai pamatomi dirbant. Ką galime, keičiame. Bet vis išlenda kažkokie dalykai. Problemas, jau pradėjus darbus, sprendžia ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius. Ir Ąžuolyno, ir kituose parkuose pabaigus darbus kažką dar tenka papildomai daryti, kai pamatoma, ko dar trūksta. Pavyzdžiui, Ąžuolyne kitais metais dar statysime viešą tualetą", – kalbėjo I.Kubilienė.