Apsilankymas Ispanijos Valensijos MSC grupės terminale privertė paanalizuoti, kaip atrodo Klaipėdos uostas tarp kitų „Terminal Investment Limited“ terminalų Europoje.

Dydžiai – panašūs

Lankantis Valensijos uoste įspūdį padarė 366 metrų ilgio laivo MSC „Capella“ iškrovimas. Vienu metu konteinerius iš šio laivo krovė mažiausiai 7 STS tipo konteineriniai kranai. Krova vyko taip, tarsi aplink laivą suktųsi darbštus skruzdžių būrys. Vienu metu kranai kėlė po 4-5 konteinerius. Jų jau laukė konteinerių vežėjai, kurie vienas po kito suko į konteinerių kaupimo aikšteles.

„Mediterranean Shipping Company“ (MSC) grupei priklausantis Valensijos konteinerių krovos terminalas yra mažesnis už „Klaipėdos Smeltės“ terminalą Lietuvoje tiek pagal plotą – atitinkamai 35 ir 42 ha, tiek pagal krantinių ilgį – 770 ir 1045 metrai. Tačiau Valensijos konteinerių terminalas lenkia Klaipėdą pagal kelis parametrus: priimamų laivų grimzlę – atitinkamai 16 ir 13 metrų, krovos kiekį – 1,6 ir 0,3 mln. TEU, o taip pat STS kranų kiekį – atitinkamai 8 ir 3.

Reikia naujų gylių

Neabejotinas „Klaipėdos Smeltės“ pliusas yra naujesni STS kranai. Jie konteinerius iš laivo paima iš tolesnės eilės nei kranai Valensijoje. Šio terminalo atstovas pripažino, kad jų STS kranai jau paseno, juos reikėtų aukštinti ir prailginti, kad paimtų konteinerius iš 21 eilės. Dabar nuo krantinės pusės jie gali paimti konteinerius iš 19 eilės.

Valensijos terminalas gali priimti konteinerinius laivus iki 16 tūkst. TEU talpos. Tačiau tokie čia atplaukia retai. Dažniausiai lankosi iki 14 tūkst. TEU konteinervežiai.

„Klaipėdos Smeltė“ gali priimti konteinerinius laivus iki 8 tūkst. TEU. Bet toks apribojimas ne dėl kranų, o dėl uosto gylių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad 16,5 ar netgi 17 metrų gylis ties „Klaipėdos Smeltės“ krantinėmis turėtų būti ne anksčiau kaip 2021 metais. Iki to laiko per 2-3 metus reikia parengti uosto bendrąjį planą, po to kanalą išgilinti, praplatinti, įrengti gerą apsisukimo ratą, slenkstį pietinėje uosto dalyje. Tokiu atveju, anot A.Vaitkaus, krova uoste padidėtų iki 60–70 mln. tonų.

Kai ką lenkia

Šiuo metu MSC grupės kompanija „Terminal Investment Limited“ Europoje valdo 13 konteinerių terminalų, pasaulyje – 29.

Pagal gylius „Klaipėdos Smeltės“ terminalas prilygsta Sankt Peterburgui. Visų kitų terminalų gyliai – didesni. Pagal krovą Klaipėda lenkia tik Turkijos Iskandero terminalą. Bet jis yra ir pats mažiausias tiek pagal krantines, tiek pagal teritoriją. STS kranų „Klaipėdos Smeltė“ kol kas turi mažiausiai visoje „Terminal Investment Limited“ terminalų grupėje.

„Klaipėdos Smeltė“ dar turės įsirengti ir šiuolaikinius įvažos į terminalą vartus. Konteinerius išvežančios ar įvežančios mašinos čia zuja viena po kitos. Vartai veikia automatiškai be žmonių.

Realiai konteinerių paskirstymo centras Klaipėdoje dar tik pradeda veikti. Tačiau krovos augimas šiemet per 30 proc. teikia vilčių. Metų pabaigoje tas terminalas turės dar kitas apsukas.

„Dalis krovinių į „Klaipėdos Smeltę“ perkelta iš Klaipėdos konteinerių terminalo, apie milijoną tonų trąšų konteineriuose pateikia Birių krovinių terminalas. MSC dar rimtai nepradėjo dirbti Klaipėdoje. Kai pradės, kiekis stipriai keisis. Šiuo metu yra kiek stabtelėjusi, bet tikimasi, kad antroje metų pusėje atsigaus“, – prognozavo A.Vaitkus.

„Terminal Investment Limited“ Europos terminalų palyginimas