Melnragė, Giruliai ir Smiltynė gali tapti kurortinėmis teritorijomis. Nors siekiant tokio statuso reikia labai daug investicijų, uostamiesčio valdžia atšauna, kad vis tiek svarstys galimybę kai kurias savo gyvenvietes vadinti kurortais.

Galimybė Melnragei, Giruliams ir Smiltynei suteikti kurortinių teritorijų statusą buvo analizuojama vienoje studijos "Vakarų krantas" dalių. Šią galimybių studiją finansuoja ES.

Jos rengėjai išanalizavo ir gamtinius, ir socialinius, ir infrastruktūros reikalavimus, keliamus kurortinėms teritorijoms, ir nustatė, kad Melnragė, Giruliai ir Smiltynė beveik nė vieno jų neatitinka.

Todėl esą ir darytina išvada, kad gyvenviečių statuso keisti nereikėtų.

"Norint, jog Melnragė, Giruliai ir Smiltynė atitiktų kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus, reikia didžiulių investicijų. Vargu ar jos atsipirktų, jei gyvenvietėms būtų suteiktas toks statusas. Žinoma, rinkodaroje žodis "kurortas" labai patrauklus, Klaipėda, turėdama tokių kurortinių vietų, taptų patrauklesnė turistams. Tačiau gaunama nauda vis tiek būtų mažesnė nei investicijos", – pabrėžė galimybių studiją "Vakarų krantas" rengiančios bendrovės projekto koordinatorė Sofija Kogan.

Nustatyta, jog norint Melnragei, Giruliams ir Smiltynei gauti kurortinių teritorijų statusą šiose gyvenvietėse reikėtų nuolat matuoti oro taršą, įsteigti policijos įstaigas, sveikatos priežiūros centrus, teikti sveikatinimo, apgyvendinimo paslaugas, organizuoti daugiau pramogų.

Tačiau pagrindinis trukdis, anot S.Kogan, tas, jog visose trijose gyvenvietėse nėra gamtinių sveikatos veiksnių (natūralaus mineralinio vandens, durpinio purvo), kurie būtini kurortinėse teritorijose.

"Taigi, formaliai nei Smiltynė, nei Giruliai, nei Melnragė kurortinio teritorijų statuso negali gauti dėl objektyvių priežasčių", – konstatavo S.Kogan.
Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, jog tokios išvados yra tik išvados, kurias galima pakeisti.

"Analizuoti galimybę ir siekti kurortinių teritorijų statuso yra būtina, nes tai suteikia teisę ir būdų pritraukti tam tikrų investicijų. Natūralu, kad pramonininkai ar stambiojo verslo atstovai norėtų, jog Klaipėda būtų tik pramoninis miestas. Tačiau jei mes norime didinti uostamiesčio patrauklumą jame gyventi, tikrai turime neapleisti minties apie kurortinių teritorijų statuso siekiamybę prie jūros esančioms gyvenvietėms. Jei galimybių studijos rengėjai sako, kad neapsimoka, mes sakome, jog dar kartą viską įvertinsime", – tvirtino vicemeras.