Seimo kiaulystė savivaldybėms

Tad Klaipėdos savivaldybėje darbas virte verda, juolab kad artėjančių Kiaulės metų proga Seimas savivaldybėms pakišo tikrą kiaulę – patvirtino biudžetą, kuriame nebeplanuojamas didesnis savivaldybių biudžetų pajamų augimas, nors pastaruosius kelerius metus prognozuojamos pajamos didėjo po 10 proc. kasmet.

Todėl uostamiesčio savivaldybės darbuotojams tenka spręsti – kaip suderinti lėšų poreikį su realiomis galimybėmis.

"2019 m. pajamos niekuo nesiskiria nuo 2018 m. Savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti planuojama pajamų apimtis siekia 118,2 mln. eurų, tad augimas – 1,4 proc., o tai, galima sakyti, yra beveik nieko. Kitais metais planuojame skolintis 4,4 mln. eurų", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Prieš šešerius sudarytame Klaipėdos savivaldybės 2013–2020 m. strateginiame plėtros plane išskirti trys miesto vystymo prioritetai – sveika, sumani ir saugi bendruomenė, tvari urbanistinė raida ir miesto konkurencingumo didinimas. Remiantis tuo, tarnautojai vardija ką Klaipėdos miesto savivaldybės institucijos ketina nuveikti 2019–2021 m.

"Norėčiau akcentuoti, jog nors to siekiame, ne visada bendruomenės ir politikų lūkesčius dėl investicijų į miestą pavyksta suderinti su realiomis biudžeto bei žmogiškųjų išteklių galimybėmis. Kalbant paprastais žodžiais, strateginis veiklos planas ir biudžetas sudaromi pagal ilgalaikes strategijas, kurias tvirtina miesto taryba. Metų eigoje gyventojai ir politikai teikia daug įvairių iniciatyvų, tačiau, ne visas jas savivaldybė gali iš karto įtraukti į planus ir įgyvendinti labai greitai. Visi pasiūlymai turi praeiti filtrą, turi būti įvertinta nauda visuomenei, parengtumas įgyvendinti. Ne visada pasiūlius idėją, ji bus įgyvendinta per pusmetį ar metus. Nuo idėjos iki įgyvendinimo yra ilgas kelias – projektiniai pasiūlymai, techninė dokumentacija, viešųjų pirkimų procedūros, rangos darbai. Turbūt ne vienas yra pastebėjęs, jog dažnai savivaldybės administracija sulaukia priekaištų iš visuomenės ir politikų, esą tam tikri projektai vykdomi per lėtai, bet, noriu pabrėžti, dažniausiai tam yra pagrįstų priežasčių", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Anot pašnekovo, sudarant strateginį veiklos planą ir biudžetą, prioritetas visada teikiamas tęstiniams projektams bei projektams, kurie yra iš dalies finansuojami ES lėšomis. Pastarųjų nevykdant prioriteto tvarka, kyla reali grėsmė prarasti ES finansavimą.

Pasak savivaldybės atstovų, nelengva buvo subalansuoti 2019 m. biudžeto pajamas ir išlaidas. Pagrindinės to priežastys – prasidėjo intensyvus ES kofinansuojamų projektų įgyvendinimas, šiems projektams kofinansuoti 2019 m. reikės 9,9 mln. eurų, bet to, buvo laikomasi nuostatos, kad, kylant kainoms, reikia palaipsniui didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų – socialinių, kultūros, švietimo, sporto atlyginimus.

Sveikas ir jaunas miestas

Ypač aktualus miestui yra jaunimo pritraukimo ir išlaikymo mieste klausimas, dėl to įgyvendinamos ir planuojamos įvairios priemonės – bendradarbiaujama su mieste veikiančiomis profesinėmis bei aukštosiomis mokyklomis, įsteigtos stipendijos gabiems ir talentingiems I-ojo kurso studentams, organizuojamas jaunimo ir su jaunimo dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimas, planuojama atverti naują erdvę, skirtą prasmingam jaunimo laisvalaikiui.

2018 m. Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su jaunimo organizacijomis parengė paraišką ir sėkmingai dalyvavo konkurso "Europos jaunimo sostinė" atrankoje. Finaliniame etape buvo paskelbta, kad Klaipėdos miestas 2021 m. taps jaunimo sostinė.

2019–2021 m. bus įgyvendinama ambicinga Europos sostinės programa. Tikimasi, kad jos įgyvendinimas sustiprins miesto jaunimo politiką, sudarys sąlygas išlaikyti ir pritraukti į miestą jaunus, gabius ir talentingus žmones.

Vienintelis Lietuvos uostamiestis yra aktyvus Pasaulio sveikų miestų tinklo narys, dėl to Klaipėdoje intensyviai dirbama populiarinant sveiką gyvenimo būdą nuo pat vaikystės, siekiama sveiko senėjimo, organizuojami renginiai, užsiėmimai, skatinantys gyventojus judėti.

"2018 m. pastatytas 50 metrų ilgio takelius turintis baseinas jau sėkmingai funkcionuoja, o 2019–2021 m. vėl numatomos investicijos į sveikatingumo ir sporto infrastruktūrą – bus vykdomi rekonstrukcijos darbai Klaipėdos irklavimo bazėje bei Futbolo mokyklos ir buvusio baseino pastatuose. Kadangi 2017 m. uosto reikmėms pagal jų kompensaciją perduota sporto salė Burių gatvėje, be to, numatyta nugriauti sporto salę, esančią Pilies gatvėje, 2018 m. parengtas naujos sporto salės statybos techninis projektas. Ši nauja sporto salė, atsirasianti šiaurinėje miesto dalyje, kompensuos minėtas abi sporto sales, nes patalpų sporto mokyklų ir klubų treniruotėms trūkumo problema yra labai aktuali", – pokyčius mieste vardino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Maža to, bus skelbiamas koncesijos konkursas, kurio laimėtojas Paryžiaus Komunos gatvėje buvusios II-osios vandenvietės teritorijoje įrengs sporto ir laisvalaikio kompleksą. Planuojama, kad komplekse bus krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo, badmintono infrastruktūra, dvi ledo aikštelės bei komercinės patalpos.

Anot savivaldybės atstovų, siekiant paskatinti miesto gyventojus – ypač vaikus ir jaunimą – daugiau judėti, svarbu investuoti ir į prieinamą visuomenei lauko sporto infrastruktūrą.

2018 m. Sąjūdžio parke įrengta trasa riedutininkams, riedlentininkams ir BMX dviračių entuziastams, atnaujinti Vytauto Didžiojo bei „Žemynos“ gimnazijų ir "Versmės" progimnazijos stadionai, pradėti stadiono įrengimo darbai "Verdenės" progimnazijoje. Šia infrastruktūra po mokyklų darbo valandų gali naudotis visi miestiečiai.

Na, o bendrojo lavinimo mokyklų sporto infrastruktūros atnaujinimo programa bus vykdoma ir 2019–2021 m. Tikimasi, kad nauji ir modernizuoti sporto objektai pritrauks į sporto ir kūno kultūros veiklas daugiau miestiečių, ypač vaikų ir jaunimo.

Planuojami nauji senelių namai

Klaipėdos savivaldybė mato visų amžiaus kategorijų miestiečius.

"Siekiant spręsti netolygaus socialinės infrastruktūros išvystymo problemas, šiaurinėje miesto dalyje 2019 m. bus pradėta naujos bendrojo lavinimo mokyklos statyba. Švietimo įstaigų besiplečiančioje šiaurinėje miesto dalyje labai trūksta, dėl to gyventojai yra priversti vaikus vežioti į miesto centrą ar net pietinę miesto dalį. Tai yra nepatogu tėvams bei vaikams ir netgi lemia tai, kad rytinio piko metu formuojasi didelės transporto kamšatys. Statistikos rodikliai rodo, kad miesto gyventojų vidutinis amžius didėja, vis didesnę miestiečių dalį sudaro garbaus amžiaus asmenys. Dėl to labai svarbus yra infrastruktūros ir paslaugų, skirtų senyvo amžiaus asmenų priežiūrai, vystymas. 2018 m. pradėti projektuoti senyvo amžiaus asmenų globos namai Melnragėje, statybos darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos. Siekiant pritaikyti miestą senyvo amžiaus, neįgaliųjų ir šeimų su mažais vaikais poreikiams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatuose planuojama įrengti liftus, pastatyti naują vaikų konsultacinės poliklinikos pastatą, atitinkamai sutvarkyti viešąsias erdves senamiestyje ir kitose miesto dalyse", – pasakojo S.Budinas.

Keisis miesto aikštės

Siekiant užtikrinti tolygią miesto raidą ir sumažinti socialinį atotrūkį tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies, 2015–2018 m. daug investuota į pietinės miesto dalies viešųjų erdvių sutvarkymą.

2018 m. sutvarkyti du pėsčiųjų takai tarp Gedminų g. ir Taikos pr. 99 bei Taikos pr. 109 namų, atlikti Sąjūdžio parko sutvarkymo darbai.

2019–2020 m. planuojama sutvarkyti teritoriją Pempininkų tako gale bei Vingio mikrorajono aikštę.

"Centrinė miesto dalis yra labiausiai miestą reprezentuojanti vieta, todėl 2019–2020 m. planuojama daug darbų šioje miesto dalyje. Jau pradėta tvarkyti skverą, kuriame bus įrengtas paminklas Vydūnui. 2019–2021 m. planuojama sutvarkyti aikštę prie Santuokų rūmų, taip pat I.Kanto ir S.Daukanto g. sankryžoje bei Bokštų g. esančius skverus. Pradėti Jono kalnelio tvarkybos darbai, 2019–2021 m. bus atnaujinamos Danės upės krantinės bei skveras, aikštė prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, pėsčiųjų takas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., Atgimimo aikštė, Senojo turgaus aikštė ir prieigos, daugiabučių namų kvartalai", – išsamiai naują miesto veidą nutapė I.Butenienė.

Skatinamas turizmas

Mieste siekiama sudaryti geresnes sąlygas turizmui plėtotis. Bus atnaujintos verslui ir turizmui pritaikytos viešosios erdvės miesto centrinėje dalyje.

Jos formuojamos Jono kalnelio teritorijoje, prie Senojo turgaus, Atgimimo aikštėje, Danės krantinėse.

Tęsiamas paplūdimių sutvarkymo programos vykdymas. 2018 m. jau du miesto paplūdimiai – pagrindinis Smiltynės ir Antrosios Melnragės – atitiko Mėlynosios vėliavos standartą. Planuojama tvarkyti ir kitus miesto paplūdimius, pritaikant juos neįgaliesiems, šeimų, smulkiojo verslo poreikiams.

"Žinote, turistams svarbu ne tik muziejai ar veikiančios kavinės. Dažnas ypač šiltuoju metų sezonu mėgsta prisėsti ant suoliuko ir su artimaisiais bei pasauliu pasidalinti naujausiomis nuotraukos ar įspūdžiais. Todėl patrauklios viešosios erdvės, kuriose jau veikia ir nemokamas Wi-Fi ryšys, miestui suteikia galybę pliusų", – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Skelbs kovą oro taršai

Šių metų gruodžio duomenimis, Šilutės plente esanti oro kokybės matavimo stotelė nustatė, jog kietosiomis dalelėmis užterštų dienų skaičius viršijo normą. Vykdant Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo programą, numatyti papildomi aplinkos oro kokybės matavimo taškai.

"Oro tyrimai bus atliekami kiekvienais metais. Papildomai tiriamas oras šiaurinėje miesto dalyje ties KLASCO teritorija, kopgalyje, ties centriniu stadionu ir Melnragėje. Pietinėje dalyje Šilutės pl. ir Jūrininkų pr. esamuose taškuose bus papildomai tiriami amoniakas ir sieros vandenilis. Taip pat bus vienas papildomas taškas LEZ teritorijoje ties Verslo gatve bei kitas – Joniškės ir Šienpjovių gatvių sankryžoje", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Anot pašnekovės, su oro taršą kovojama ir kitais būdais. 2019 m. bus įsigytos aštuonios gatvių valymo mašinos, kurios nuolatos dirbs miesto gatvėse. Tikinama, jog pagaliau Klaipėdoje bus pradėtas diegti transporto valdymo modelis, kai šviesoforai tam tikruose gatvių ruožuose bus sureguliuoti vadinamosios žaliosios bangos principu.

Siekiant suformuoti magistralinį taką – žaliakelį, artimiausiais metais bus toliau vystoma dviračių takų infrastruktūra, besidriekiantį per visą miestą. Klaipėdoje planuojama įrengti dviračių saugyklas, plėsti dalijimosi dviračiais sistemą. Pagal ją specialūs dviračių saugojimo konteineriai būtų statomi prie daugiabučių namų ir švietimo įstaigų. Iš pradžių ketinama įkurdinti bandomuosius tokio pobūdžio statinius ir stebėti, ar jie pasiteisins.

Mažins krovininių mašinų spūstis

Klaipėdos miesto gatvės kasmet vis labiau apkraunamos sunkiojo autotransporto srautais, judančiais į uosto teritoriją per tankiai apgyvendintas zonas.

Ši problema tapo itin aktuali 2017 m., kai visos tarptautinės keltų linijos buvo perkeltos į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Baltijos pr. nuolat susidaro didelių krovininių mašinų spūstys, aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia nuo padidėjusio triukšmo, oro taršos, nesaugių eismo sąlygų.

Anot tarnautojų, savivaldybė viena pati nėra pajėgi išspręsti sunkiojo transporto patekimo į uostą problemų, dėl to tikimasi sulaukti valstybės institucijų dėmesio labai svarbiems Klaipėdai transporto projektams – pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir estakadai įrengti bei Baltijos pr. žiedinėms sankryžoms rekonstruoti.

Anot pašnekovų, įgyvendinus minėtus projektus, gerokai sumažėtų spūsčių, pagerėtų gyventojų gyvenimo kokybė, į uosto teritoriją būtų galima patekti greičiau ir patogiau, o tai darytų teigiamą įtaką šalies ekonominiams rodikliams.

2017 m. buvo parengti Baltijos prospekto žiedinių sankryžų projektiniai pasiūlymai, o šiemet pradėtas rengti techninis projektas, kurį planuojama užbaigti kitais metais. 2020–2021 m., sulaukus valstybės investicijų, bus pradėta rekonstrukcija.

Klaipėda pozicijų neužleidžia

"Manau, svarbus ir dar vienas aspektas, kuris turi užtikrinti Klaipėdos, kaip vieno didžiausių Lietuvos miestų, statusą. Tai – konkurencingumas. Siekiant jį padidinti, dirbama keliomis kryptimis – investicijų pritraukimas, gyventojų verslumo skatinimas, turizmo vystymas, patrauklių kultūros produktų kūrimas. Labai svarbus veiksnys yra susisiekimas su kitais Europos miestais, todėl džiugu, kad, bendradarbiaujant su Klaipėdos regiono savivaldybėmis bei valstybės įmone Lietuvos oro uostais, pavyko pritraukti į regiono tarptautinį oro uostą papildomas skrydžių kryptis", – tikino S.Budinas.

Mieste norima išugdyti jaunųjų verslininkų kartą, todėl bus vykdomos jaunimo verslumo priemonės, siekiant sudominti mokinius, studentus ir kitus asmenis galimybėmis veikti savarankiškai, turėti savo verslą.

Asmenys, norintys pradėti verslą ar neseniai jį pradėję, turės galimybę įsikurti verslo inkubatoriuje, kur lengvatinėmis sąlygomis galės nuomotis patalpas, įrangą bei gauti konsultacijas. Smulkiojo verslo subjektai galės dalyvauti ir per Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 m. vietos plėtros strategiją įgyvendinamus verslo srities projektus, kurių įgyvendinimo metu bus galima gauti mokymų, konsultavimo, mentorystės paslaugas, taip pat paramą verslo pradžiai.

Maža to, uostamiestis šiemet, po trijų metų pertraukos, Lietuvos savivaldybių indekse, kurį rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, aplenkė Vilnių. Klaipėda pirmą vietą laimėjo dėl efektyviai valdomo turto, žemesnių mokesčių, mažiausios skolos ir kito išskirtinumo. Iš viso – remiantis 53 rodikliais.

Iškils pilies bokštas

Anot pašnekovų, dar vienas svarbus konkurencingumą didinantis veiksnys – kultūra. Tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu.

2015 m. išrinkta Klaipėdos miesto taryba kultūros sritį pripažino prioritetine ir numatė, kad jai finansavimą reikėtų didinti du kartus. Jog įsipareigojimas yra vykdomas, iliustruoja skaičiai – 2014 m. kultūrai skirta 2,6 mln. eurų, 2019 m. planuojama atseikėti 7,5 mln. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Po vienuolikos metų pertraukos į Klaipėdą sugrįš "Europiada". Tai spalvingas Europos šalių tautinės kultūros festivalis. Jis mūsų miestą džiugins 2020-aisiais.

Dėl galimybės priimti 57-ąją "Europiadą" paskutiniame etape varžėsi Klaipėda ir Italijos miestas Sardinijoje Nuoras. Dar po metų, 2021-ųjų vasarą, į Klaipėdą vėl suplauks didieji burlaiviai. Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija (Sail Training International) patvirtino, kad Klaipėdai suteikiama teisė priimti "The Tall Ships Races 2021" dalyvius. Lietuvos uostamiestis šį kartą bus didžiųjų burlaivių lenktynių starto uostu. Burlaiviai mieste viešės birželio 27–30 d.

Tęsiama investicija į kultūros infrastruktūrą, vienas svarbiausių projektų – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimas ir atgaivinimas.

"Šiemet restauravus šiaurinę kurtiną ir atlikus bastionų tvarkybos darbus, 2019–2020 m. patalpose bus įrengta nauja moderni muziejaus ekspozicija apie Klaipėdos miestą XVI–XVII a.", – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Neseniai savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta gyventojų apklausa dėl piliavietės bokšto atstatymo, kurioje dalyvavo per tūkstantis asmenų. Dauguma jų pritarė šiems planams. Šiemet planuojama pradėti rengti techninį projektą, o statybos darbus atlikti 2021–2022 m.