Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 17,84 mln. tonų jūrinių krovinių, t.y. 13,7 proc. arba 2,83 mln. t mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste visų krovinių rūšių (skystų, birių ir suverstinių, generalinių) perkrovimai buvo mažesni nei pernai. 

Krova pagal krovinio tipą Klaipėdos uoste: 

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. konteinerių vienetų (skaičiuojant TEU) apyvarta uoste 34,4 proc. mažesnė nei 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Ro-Ro vienetų perkrovimai sumažėjo 20 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 115 018 vnt., pokytis -28 669 vnt.).

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdoje apsilankė 196,74 tūkst. keleivių, t.y. 3,8 proc. mažiau nei 2008-ųjų metų atitinkamu laikotarpiu. Iš jų 26,3 tūkst. atplaukė kruiziniais laivais, t.y. 3,5 proc. daugiau nei praeitų metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. 

Būtingės terminalo šių metų sausio-rugpjūčio mėn. krova, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 5,6 proc. ir sudarė 5,7 mln. tonų. 

Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose, TEU: 

n. d. - nėra duomenų

Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos rezultatai (tūkst. t): 

Sankt Peterburgo uoste per pirmus aštuonis š. m. mėnesius perkrauta 32,35 mln. t krovinių, t. y. 21,6 proc. arba 8,64 mln. t mažiau palyginus su atitinkamu 2008 m. periodu. Viename didžiausių Rusijos uostų didėjo tik anglies ir juodųjų metalų krovos. 

Jungtiniame Talino uoste per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius perkrauta 20,76 mln. t krovinių. Pagal krovinių tipus generalinių krovinių perkrautas kiekis sumažėjo 25,8 proc. arba 887,8 tūkst. t, birių ir suverstinių krovinių 6,7 proc. arba 175,8 tūkst. t, o skystųjų krovinių išaugo 14,5 proc. arba 1,98 mln. t. Didžiausią dalį bendroje Talino uosto krovinių struktūroje sudaro skysti kroviniai. 

2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Rygos uostas perkrovė 20,09 mln. t krovinių, t. y. 3,5 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Rygos uosto krova auga dėl didėjančių tranzitinių krovinių: naftos produktų ir anglies perkrovimų. 

Per 2009 m. aštuonis mėn. Ventspilio uoste perkrauta 19,09 mln. t krovinių. Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. Ventspilio uoste skystų krovinių perpylimai padidėjo 4,5 proc., jų perkrauta 12,97 mln. t, birių ir suverstinių krovinių perkrovimai mažėjo 3 proc., jų krova siekė 5,18 mln. t, o generalinių krovinių sumažėjo 36,8 proc., krauta 939 tūkst. t, palyginti su 2008 m. sausiu- rugpjūčiu. 

Liepojos uoste per 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. perkrauta 2,72 mln. t krovinių, t.y. 6,4 proc. mažiau nei per 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis išaugo 7,1 proc., skystųjų krovinių perkrovimai sumažėjo 38,6 proc., o generalinių krovinių perkrovimai išliko 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. lygyje. 

Klaipėdos uosto 2009 m. pirmų aštuonių mėnesių krovos rezultatai yra mažesni (krova - 17,8 mln. t, pokytis -13,7 proc.), lyginant su kitais Pabaltijo valstybių uostais, tačiau galima išskirti šias objektyvias priežastis.

Klaipėdos uoste kraunama didžiausia dalis brangių ir duodančių uostui didžiausią pridėtinę vertę generalinių krovinių (44,1 proc. 2009 m.), kurių paklausą lemia mūsų ir aplinkinių valstybių ekonomikos pokyčiai. Palyginimui - Rygos uoste 2009 metais generalinių krovinių dalis sudaro 24,1 proc., Talino - 23,2 proc., Ventspilio - 8,6 proc. Šių krovinių vartojimas mažėja labiausiai, lėtėjant ekonomikai, ir atvirkščiai, jų paklausa sparčiai auga, stiprėjant ekonomikai. Pavyzdžiui, 2007 metais generalinių krovinių apyvarta, lyginant su 2006 metais, Klaipėdos uoste išaugo 18,3 proc. (+1,46 mln. tonų), o šiemet šių krovinių apyvarta yra 23,1 proc. (- 1,45 mln. tonų) mažesnė nei per atitinkamą laikotarpį pernai.  

Pabaltijo uostų generalinių krovinių krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį: 

Kadangi Kaliningrado, Klaipėdos ir Sankt Peterburgo uostų krovinių nomenklatūra skiriasi nežymiai (visuose uostuose brangūs - generaliniai kroviniai sudaro didelę visos apyvartos dalį), šiuose uostuose ir stebimi didžiausi neigiami pokyčiai 2009 metais (Kaliningrado uoste -26,4 proc., Sankt Peterburgo uoste -21,6 proc., Klaipėdos uoste -13,7 proc.). 

Klaipėdos uostas yra mažiausiai priklausomas nuo tranzitinių (ne Lietuvos importo/eksporto) krovinių. Tranzitinių krovinių perkrovimai yra padidintos rizikos, nes nacionalinės transporto sistemos įmonės turi tik ribotą įtaką tokiems kroviniams pritraukti į savo uostus. Didžiausią įtaką šių krovinių maršrutams daro valstybių, per kurių teritorijas kroviniai yra gabenami sausuma, transporto politika. Pagal 2009 m. I pusmečio rezultatus Talino uoste tranzitinių krovinių buvo krauta ~90 proc., Ventspilio uoste ~87 proc., Rygos uoste ~84 proc., Klaipėdos uoste - tik 36 proc. Didžiąją dalį tranzitinių krovinių Latvijos ir Estijos uostuose sudaro žaliavos (gamtinės iškasenos) - naftos produktai ir anglis. 

Klaipėdos uoste nekraunama anglis.