Po aršios diskusijos antradienį Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė uostamiesčio dalyvavimui kuriant Mažosios Lietuvos heraldiką. Neretas Klaipėdos politikas abejojo septynių savivaldybių užmoju sukurti minėto regiono heraldiką, mat Mažosios Lietuvos simboliai jau skaičiuoja ilgus metus. Valdininkams abejonių kėlė ir miglotai bendradarbiavimo sutartyje nurodomi finansiniai įsipareigojimai.

Antradienį paskutinį kartą į posėdį susirinkusi senoji Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė kultūrinio bendradarbiavimo sutarčiai, kuria uostamiestis kartu su dar septyniomis savivaldybėmis kurs Mažosios Lietuvos heraldiką.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pastebėjo, kad Mažosios Lietuvos regionas, neskaitant vėliavos, savos heraldikos neturi.

Tikimasi, jog kartu dirbdamos septynios šio regiono savivaldybės sukurs heraldinius simbolius, herbą bei visa tai pristatys visuomenei. Šis darbą esą taptų viena reikšmingiausių 2015-ųjų, kurie yra paskelbti etnografinių regionų metais, veikla.

Nors valdininkai ir pritarė uostamiesčio įsiliejimui į minėtą bendradarbiavimą, tačiau diskusijų būta.

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vygantas Vareikis pastebėjo, jog kultūrinio bendradarbiavimo sutartyje netiksliai apibrėžiamos Mažosios Lietuvos ribos.

Be to, politiko teigimu, yra išlikusi Rytprūsių heraldika, kurią ir galima laikyti Mažosios Lietuvos simboliais.

„Šis planas tikrai atrodo dirbtinas, nes tokie simboliai jau egzistuoja“, – pabrėžė V.Vareikis.

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas buvo tokios pat nuomonės. Jo teigimu, minėta kultūrinio bendradarbiavimo sutartimi siekiama sudaryti dirbtiną regioną, be to, A.Šulcui pro akis nepraslydo ir miglotai aptariama kiekvienai savivaldybių teksianti finansinė šio bendradarbiavimo našta.

Vis dėlto vėliau politikai sutarė, jog Klaipėdai teksianti suma tikrai nebus tokia didelė, kad miestui taptų nepakeliama, todėl, nors ir ne vienbalsiai, tačiau pritarė siūlymui Klaipėdai bendradarbiauti kuriant Mažosios Lietuvos heraldiką.