Tyrimas visoje Lietuvoje

Pagal 2019 m. duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybė arba, kitaip tariant, savivaldybės institucijos valdė 2 166 nekilnojamojo turto objektus.

Jų plotas siekia 656 tūkst. kv. m, likutinė vertė – 122,7 mln. eurų.

Tris ketvirtadalius objektų sudaro gyvenamasis būstas, tačiau didžiausi pagal vertę yra administracinės paskirties, mokslo, sporto, paslaugų ir specialiosios paskirties statiniai.

Atlikto audito tikslas buvo įvertinti, ar savivaldybės nuosavybės, patikėjimo teise ir kitais pagrindais valdomas nekilnojamasis turtas naudojamas efektyviai.

Šio audito metu vertintas ne visas nekilnojamasis turtas, o tik pastatai, patalpos bei jų dalys ir žemė po pastatais, ikimokyklinio ugdymo įstaigų kiti statiniai, inžineriniai šilumos, vandentiekio, buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklai.

"Auditas atliktas pagal bendradarbiavimo susitarimą su Valstybės kontrole ir visos šalies mastu suderintą audito planą. Po patikrinimo galime teigti, kad Klaipėdoje šis turtas valdomas gana gerai. Mes netgi pasidžiaugėme esama situacija. Yra pastabų, pateikėme rekomendacijų, ką reikia pataisyti, bet iš esmės viskas yra gerai", – tikino Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Nenaudoja ir neinventorizuoja

Auditoriai konstatavo, kad nebuvo inventorizuota 14 nekilnojamojo turto objektų iš 476 (2 proc.).

Nustatyti keturi nenaudojamo nekilnojamojo turto atvejai: tai negyvenamoji patalpa-civilinės saugos slėptuvė (97 kv. m ploto Danės g.), garažas (91 kv. m ploto Klevų g.), negyvenamoji patalpa-lošimo automatų salonas su rūsio patalpomis (1/5 patalpų dalis, 48 kv. m Taikos pr.) bei butas Herkaus Manto g.

Šis nenaudojamas nekilnojamasis turtas nebuvo pripažintas nereikalingu (siekiant jį parduoti) arba netinkamu naudoti (siekiant jį likviduoti) ir neperduotas naudoti kitiems asmenims.

Dviem atvejais nenaudojamas nekilnojamasis turtas (garažas Klevų g. ir viešasis tualetas Smiltynėje) buvo neinventorizuoti.

Išvados gana palankios

157 atvejais (44 proc.) nėra sudarytos žemės sklypų, ant kurių stovi mažavertės savivaldybės valdomos patalpos (palėpės, sandėliukai, rūsiai) ir kurie reikalingi eksploatuoti nekilnojamąjį turtą, panaudos sutartys.

Nenustatyta, kad savivaldybei priklausantis išnuomotas nekilnojamasis turtas naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau fiksuoti atvejai, kai trys asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteikė joms panaudos pagrindais perduotų patalpų plotą naudotis kitiems subjektams, nors teisės aktai tai draudė.

Bene didžiausias priekaištas, kad nemenka dalis vandentiekio ar šilumos tinklų objektų nėra registruota nekilnojamojo turto registre, nors kadastriniai matavimai atlikti 2015 m.

Tačiau iš esmės auditoriai pateikė išvadas, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nekilnojamąjį turtą valdo ir naudoja teisėtai, tačiau, siekiant užtikrinti maksimalią naudą ir efektyvų turto naudojimą, trūksta tinkamos kontrolės.