Uostamiestis 2022-aisiais ketina tapti Europos kultūros sostine. Tikimasi, kad tokio vardo suteikimas miestui atvertų kelius į naują kultūrinio gyvenimo proveržį. Spėjama, kad iš šalies miestų su Klaipėda dar konkuruos Kaunas ir Vilnius.

Sieks garbingo vardo

Jau žinoma, kad 2022-aisiais vienas šalies miestų turės garbę metams tapti Europos kultūros sostine.

Uostamiestis ketina nepraleisti galimybės ir rengiasi dalyvauti nacionaliniame konkurse. Jeigu Klaipėdos savivaldybės taryba pritars, iki ateinančių metų gegužės turės būti parengtas projektas šiam konkursui.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės teigimu, miestas dalyvavimą tokiuose konkursuose yra numatęs ir savo strateginiuose planuose.

Naujas proveržis

Departamento direktorė pastebėjo, kad miestų paskelbimas Europos kultūros sostinėmis siekia skatinti kultūrų įvairovę bei užtikrinti kultūros veiklų tęstinumą.

Siekiama, kad Europos kultūros sostine tapęs miestas į įvairias kultūrines veiklas įtrauktų vis didesnę dalį bendruomenės, supažindintų ją su visos Europos kultūriniais reiškiniais.

„Tai būtų miesto kultūrinis proveržis, kuris sukurtų platformą kokybiškam, naujam gyvenimui mieste, – pastebėjo N.Laužikienė.

Varžysis su Kaunu

Jeigu uostamiestį lydėtų sėkmė, įgyvendinus šį projektą esą pavyktų ne tik suaktyvinti kultūrinį miesto gyvenimą, bet ir pritraukti naujų investicijų, darbo jėgos bei sukurti naujų darbo vietų.

Tiesa, tam, kad miestas taptų Europos kultūros sostine, įgyvendinti jam skiriamą misiją jis turi būti pakankamai pasiruošęs tiek infrastruktūra, tiek sukaupęs gerų kūrybinių idėjų.

Toks pasirengimas uostamiesčiui esą neturėtų būti baisus, mat 2022-aisiais jau turėtų būti baigtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atnaujinimas. O kuriant ir įgyvendinant projektus, anot N.Laužikienės, ketinama pasitelkti didelę komandą kultūros bei kitų sričių žinovų.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorės žiniomis, siekti tokio vardo planuoja ir dar du didieji šalies miestai – Vilnius ir Kaunas. Pastarasis, kaip spėjama, ir taps aršiausiu uostamiesčio konkurentu, mat Kaunas jau pradėjo rengtis konkursui.

Lėšų tektų ieškoti patiems

Vis dėlto, jeigu pavyktų „nukauti“ laikinąją sostinę, visoms suplanuotoms veikloms finansavimo miestui tektų ieškoti pačiam.

„Žinoma, atitinkamą dalį lėšų skirtų valstybė, taip pat sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kurie tarsi prioriteto tvarka finansuoja šį projektą“, – dėstė N.Laužikienė.

Taip pat, jeigu projektas vykdomas sėkmingai, miestas pretenduoja gauti ir 1,5 mln. eurų premiją.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė pabrėžė, kad ne visada investicijų dydis lemia projekto sėkmę. Esama projektų, kurių vertė siekė ir 90 mln. eurų, tačiau yra ir tokių, kuriems pakako 30 mln. eurų.

„Finansavimo dydis ne visada lemia projekto sėkmę. Tai lemia sutelktumas, idėjos, bendruomenės įtraukimas ir tęstinumas“, – užtiktino N.Laužikienė.