„Įžvelgiu iš tiesų dideles grėsmes, kada istorinė Lietuvos totorių bendruomenė yra stumiama iš savo maldos namų, bandoma perimti jos turtą. Beje, Kaune tas jau padaryta, perimta mečetė. Labai panašūs procesai vyksta dabar Keturiasdešimties totorių kaime, kada visiškai neaiškūs žmonės nori perimti bendruomenės valdymą, pakeisti jėgų santykį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungai priklausantis Adas Jakubauskas.
Keturiasdešimties totorių kaimo mečetės imamas Ramazanas Krinickis pasakojo, kad bandymų perimti įtaką Lietuvos musulmonams buvo ne vienas, tačiau pastarųjų metų įvykiai kelia nuogąstavimų, jog tai gali ir pavykti.
„Mūsų valstybės institucijos turi atkreipti dėmesį į tai. Kol yra totoriai, duokite jiems šansą, kad jie atstovautų mums (musulmonams – BNS). Ateis iš Pakistano, ateis iš Tadžikistano, dar iš kur nors, turėsime visi naujų problemų, naujų bėdų“, – sakė R. Krinickis.
Jis jau tris dešimtmečius yra netoli Vilniaus esančio Keturiasdešimties totorių kaimo mečetės imamas.
„Iš 50 (kaimo – BNS) musulmonų į mečetę ateina du, visi kiti – ne Lietuvos totoriai“, – teigė R. Krinickis.
Nuo pareigų nušalinta Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenės pirmininkė Fatima Asanavičienė tvirtino, kad bendruomenei sunkiai verčiantis iš pradžių sulaukusi kuklios finansinės paramos iš atvykėlių, o paskui pasipylė reikalavimai, ką daryti, ką kalbėti.
„Šiandien nepriklausomam musulmonui labai sunku“, – tvirtino R. Krinickis.
„Nežinau, kodėl mūsų saugumo tarnybos nežiūri, iš kur tas finansavimas vyksta, ir kas mūsų visų ateityje laukia“, – kalbėjo jis.
Pasak Vilniaus totorių bendruomenės narės, Lietuvos istorijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Tamaros Bairašauskaitės, Lietuvoje per šimtmečius susiformavusi totorių bendruomenė yra unikali, neturinti nieko bendro su kitų šalių islamu ar kultūra.
„Ji sukūrė savo unikalią kultūrą, kuri remiasi ir pasaulietinėmis, ir religinėmis vertybėmis. Labai subtilią, labai gražią. Šita kultūra dabar yra naikinama“, – tvirtino ji.
Mokslininkės teigimu, Lietuvos totorių bendruomenės pasistatė mečetes, šiuo metu jų yra likusios keturios.
„Šiandien Lietuvos totoriai vien todėl, kad jie išpažįsta vieną iš didžiųjų pasaulio religijų, islamą, tapo įkaitais globalizacijos, aš taip galėčiau įvardinti. Tai yra įkaitais migrantų ir emigrantų. Ir visi, kas netingi, juos moko gyventi, atlikti savo religines apeigas, kurios yra unikalios, ir jas vos pavyksta išsaugoti, ir niekam tas nėra įdomu. Tai, kas vyksta, yra destrukcija ir kultūrinis totorių bendruomenės naikinimas“, – pažymėjo T. Bairašauskaitė.
„Lietuvos totorių bendruomenė išnyks po dešimties metų, jeigu negaus finansavimo kaip istorinė Lietuvos totorių bendruomenė. Ne religinė, kaip istorinė kultūrinė kartu. Nes kultūra yra plati sąvoka. Jeigu ji neišliks, jeigu valstybė jos nepalaikys, ją užgoš islamo pasaulio įvairiausios srovės, tendencijos ir kas tik nori“, – kalbėjo mokslininkė.
Spaudos konferencijoje Seime dalyvavęs Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos muftijus Aleksandras Beganskas atmetė kaltinimus dėl maldos namų perėmimo. Anot jo, mečetės priklauso musulmonų bendruomenei, o jose melstis gali įvairių tautybių musulmonai.
„Tos mečetės buvo statomos būtent mūsų musulmonų bendruomenės bendruomenei ir mūsų religinei veiklai“, – sakė jis.
Naujasis Keturiasdešimt Totorių kaimo musulmonų-sunitų bendruomenė vadovas Konstantinas Selimovičius teigė, kad F. Asanavičienė bendruomenės vadovės pareigų neteko dėl savo neveiklumo, vietos gyventojai buvo tuo nepatenkinti.
Tuo metu F. Asanavičienė pasakojo, kad vadovavimas bendruomenei perimtas neteisėtai surengus nesuderintą susirinkimą, į kurį susirinko bendruomenei nepriklausę žmonės.
Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad kreipsis į Valstybės saugumo departamentą, jog šis įvertintų susidariusią situaciją musulmonų bendruomenėje nacionalinio saugumo požiūriu.
„Kokios rizikos susijusios su įvairiais ateities scenarijais, su mūsų visuomenės radikalizacija, tą tikrai padarysiu ir paprašysiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio“, – teigė jis.
Parlamentaras taip pat žadėjo kreiptis į valstybės institucijas dėl didesnio istorinės totorių bendruomenės finansavimo.
Lietuvos totoriai yra išeivių iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Lietuvoje pirmąsias totorių gyvenvietes 1397 metais įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas Didysis.
Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 2,1 tūkst. totorių.
(be temos)
(be temos)