Klaipėdai kyla grėsmė tapti ne tik Europos, bet ir Lietuvos užkampiu. Baigus geležinkelio magistralę "Rail Baltica", kurios atšaka drieksis iš Talino per Rygą ir Kauną tiesiai į Varšuvą, gresia pavojus, kad mūsų uostamiestį ilgainiui ims lenkti ne tik turistų srautai, bet ir kroviniai.
Magistralė stumia į užribį
"Rail Baltica" – tarptautinis transporto projektas, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, – Helsinkį. Geležinkelio vėžės tiesimą iki Kauno planuojama užbaigti iki 2015-ųjų pabaigos.
"Projekto "Rail Baltica" pabaiga reikštų, jog Lietuva kartu su sostine Vilniumi taptų dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių dalimi (Baltic-Adriatic, North Sea-Baltic) bei įgytų realias prielaidas aptarnauti didelę dalį ES prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų. Visa tai lems pokyčius socialinėje aplinkoje, galimybes formuoti naujus keleivių, krovinių srautus ir turizmo tendencijas", – taip pristatomas projektas bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" interneto tinklalapyje.
Laimės tik Vilnius
Klaipėdietis rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas mano, jog šis objektas tikrai labai pagerins susisiekimą.
"Tai – puikus infrastruktūrinis projektas, žiūrint iš Vilniaus pozicijų. Žiūrint iš Klaipėdos, mes liekame užkampyje bet kokiu atveju. Nebebus prasmės kam nors sukti į šoną 200 km dėl pajūrio. O čia nors ir turime Kruizinių laivų terminalą, į kurį atplaukia laivai, tačiau kas toliau? Turistai jau kurį laiką pasižiūri pro iliuminatorių ir lieka laineryje", – liūdną perspektyvą dėstė R.Vaitiekūnas.
Esą Klaipėdos likimas sostinės institucijų koridoriuose nulemtas seniai. Valdininkų ir kai kurių politikų supratimu, uostamiestis – tai didelis konteinerių terminalas, į kurį kroviniai atvyksta daugiausia iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.
Rinkodaros ekspertų teigimu, dėl aštrėjančios geopolitinės situacijos šias kryptis ir krovinius iš ten ilgam teks pamiršti.
"Grietinėlę" nugriebia sostinė
Artėjančius penkerius metus Lietuvą pasieksiantys ES milijardai veikiausiai irgi koncentruosis ties Vilniumi ir Kaunu, palei kuriuos drieksis naujas tranzito kelias, tad akivaizdu, jog regionams nubyrės tik trupiniai nuo pagrindinio fondų pyrago.
"Ir ką daryti mums, gyvenantiems pajūryje? Pakartosiu seną tiesą: nei Vilnius, nei Kaunas niekada nesupras, kas yra jūra plačiąja prasme, nors naudojasi jos privalumais. Visi finansiniai srautai pastaraisiais metais yra nukreipti būtent per Vilnių ir šį miestą tai padarė visa ko centru. Galbūt dėl tos priežasties jiems aktualiau, kad ta geležinkelio trasa eitų arčiau sostinės", – svarstė R.Vaitiekūnas.
Juolab Vilniuje, kuris generuoja 40 proc. valstybės BVP, ir kuriame yra tankiausia populiacija, daugiausia viešųjų logistikos centrų, įtrauktas į "Rail Baltica" atšaką.
Teigiama, kad Vilniaus įtraukimas leis padidinti traukinių srautus bei ekonominę naudą, o tai esą gerokai palengvintų projekto atsiperkamumą.
2014 m. birželio 21 d. Baltijos valstybių ministrai pirmininkai bendru pareiškimu patvirtino, jog Vilnius yra neatskiriama projekto "Rail Baltica 2" maršruto dalis.
Išeitis – nauja jūrų trasa
Žvelgiant iš kitos pusės, kaimyninė Kaliningrado sritis turi planų plėsti savo oro uostą ir gerinti jūrų susisiekimą su milijoniniais Rusijos miestais.
Prabilta ir apie Kruizinių laivų terminalą, sujungsiantį Kaliningradą ir Sankt Peterburgą. Žinoma, aplenkiant Vakarų Lietuvą. Taigi mūsų regionas lieka izoliuotas nuo pagrindinių kelių ir keleivių bei krovinių srautų.
"Vienintelis šansas, kurį matau, tai mūsų politikams ar privačiam verslui reikia pradėti derėtis su lenkais ir imtis naujos jūrų trasos projekto Klaipėda – Gdanskas. Kelionė keltu turėtų trukti 2–3 valandas. O paskui jau galima būtų vykti, kur nori, nes iki Varšuvos traukiniu – valanda, iki Berlyno – dar valanda ar pusantros. Tai būtų puikiausia jungtis su Vakarais ir kainodaros požiūriu tai būtų pigiau nei oro keliu", – tikino R.Vaitiekūnas.
Grėsmingą Vakarų Lietuvos vystymosi perspektyvą, pradėjus veikti geležinkeliui "Rail Baltica", klaipėdietis išdėstė Regiono plėtros komitete prieš metus. Į tai nebuvo sureaguota.
"Kam gali nepatikti šita jungtis, nežinau. Ši mintis buvo paskleista dar 2009 m., kai tuometė Lenkijos susisiekimo viceministrė, viešėjusi Vilniuje, su džiaugsmu priėmė naujos jūrų transporto trasos idėją Klaipėda–Gdanskas. Kodėl viskas nutilo ir taip staiga baigėsi, atviras klausimas", – spėliojo R.Vaitiekūnas.
Rinkodaros specialisto įsitikinimu, europietis, žinodamas, kad turi patogų ir greitą susisiekimą su Klaipėda ir likusia Europos dalimi, netrukus čia atsirastų. Tai turėtų būti įdomu ir danams, nes dabar veikia tiesioginė keltų linija Kopenhaga–Gdanskas. O ir kelionės kaina mažesnė nei lėktuvais.
"Vilnius turbūt tai supranta, dėl to ir visi keliai uždaryti. Belieka kliautis privačia iniciatyva, bet neįsivaizduoju, kas jos galėtų imtis. Tas, kas ryžtųsi šiam projektui, išgelbėtų Vakarų Lietuvą nuo neišvengiamo sąstingio", – tvirtino R.Vaitiekūnas.
Istorija kartojasi?
Tokią pat sudėtingą bei įtemptą situaciją miestas išgyveno ir maždaug prieš 200 metų, kai pašto kelią Berlynas–Sankt Peterburgas, ėjusį per Klaipėdą, buvo nuspręsta pasukti pro Tilžę.
Iki 1833 m. visi, kas norėjo patekti į Rusiją ir keliavo iš jos, taip pat pašto bei kiti ekipažai turėjo vykti per Klaipėdą ir Kuršių neriją ir ten mažiausiai pusdienį ar visą parą likdavo ilsėtis.
Teigiama, kad dauguma tuo metu keliaujančiųjų buvo pasiturintys kilmingi žmonės, todėl Klaipėdoje tada veikė net 12 klestinčių viešbučių, neskaitant nedidelių smuklių ir užvažiuojamųjų kiemų.
Kai tik 1829 m. pasiekė gandai, kad ruošiamasi tiesti pašto trasą per Tilžę, Klaipėdos magistratas ir miesto deputatai kreipėsi į Prūsijos karalių, kad paliktų senąjį pašto kelią ir pratęstų jį toliau iš Klaipėdos į Tilžę. Tačiau miestiečiai nieko nepasiekė. Mat Rusija nusprendė tiesti plentą iš Sankt Peterburgo per Rygą į Kauną ir Varšuvą kaip pašto traktą, o Prūsijos pusėje pradėta planuoti magistralę Karaliaučius–Tilžė, aplenkiant Klaipėdą.
Klaipėdiečiai nujautė šios padėties pavojingumą ir ieškojo įvairiausių būdų, kaip užmegzti ryšį su Tilže, nutiesiant plentą.
"1841 m. karaliui buvo parašytas ypatingas prašymas, kurio vienas sakinys dėl perdėto padėties apibūdinimo tapo patarle: "Jeigu nenorite, kad iki šiol klestėjęs prekybos miestas pamažu virstų žvejų kaimeliu, tai skubiai padėkite", – to meto Klaipėdos miesto patriotus citavo Johanesas Sembritzkis savo knygoje "Klaipėda XIX amžiuje".
Šiandieninė situacija – beveik identiška, tranzito keliai vėl aplenks uostamiestį, o tai gresia mažiausiai regiono ekonominiu nuosmukiu.
Suprantama, kad geležinkelio linijos niekas nepasuks pro pajūrį, bet rinkodaros specialistai siūlo kitą išeitį.
"Pamenu graikų mitą apie karaliaus Augėjo arklides, kurios buvo daug metų nevalytos, o Heraklis jas iškuopė per dieną, nukreipęs per jas dviejų upių vagas. Taip ir naujos jūrų trasos Klaipėda–Gdanskas idėja. Nieko nėra neįmanomo, tik reikia dirbti. Aš taip galvoju. Nežinau, gal tai – užkampio žiurkės sindromas, bet nenoriu gyventi užkampyje. O tokią perspektyvą realiai matau", – neslėpė R.Vaitiekūnas.
Naujausi komentarai