Klaipėdoje palankios tendencijos

Tiek pagal krovos augimą tonomis, tiek pagal procentus jis ir toliau lenkia visus regiono uostus, įskaitant ir Rusijos gigantus – Ust Lugą, Primorską ir Sankt Peterburgą. Tačiau pagal bendrą krovą jis šiems uostams nusileidžia. Bet užtat lenkia visus kitus rytinės Baltijos šalių uostus ir bendrai regione tvirtai žengia ketvirtoje vietoje.

„Pagal bendrą krovą Klaipėdos uostas nuo Sankt Peterburgo uosto atsilieka maždaug dvejais milijonais tonų. Jei kas nors prieš dešimtmetį būtų pasakęs, kad Klaipėda pagal krovą beveik susilygins su Sankt Peterburgu niekada nebūčiau tuo patikėjęs. Net svajonėse tokios vizijos nebuvo“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uoste šiemet fiksuojami įspūdingi rezultatai. Bendra krova per keturis mėnesius augo 9,1 proc. iki 13,29 mln. tonų.

A.Vaitkus džiaugėsi tuo, kad Klaipėdos uoste atsistato naftos produktai, kuriuos uostas buvo beveik praradęs. Jų krova eina pagal 6 mln. tonų metinę tendenciją. Bet Klaipėdos uoste, anot A.Vaitkaus, yra galimybės krauti ir 8,5 mln. tonų naftos produktų. Suskystintų gamtinių dujų krova šiemet yra net 243 proc. didesnė nei pernai ir augimo tendencija toliau išliks.

A.Vaitkų džiugina 67 proc. padidėjusi žemės ūkio produktų krova, o iš jų grūdų – net 69,5 proc. Net 16 proc. šiemet uoste daugiau krauta jūrų keltais gabenamų vadinamų ro ro krovinių.

Į Klaipėdos uostą sugrįžta konteineriai. Jų augimas fiksuojamas tiek pagal tonas, tiek pagal TEU. Šiemet per 4 mėnesius fiksuojamas vieno procento konteinerių augimas, kai kaimyniniuose uostuose toliau tęsiasi jų kritimas.

Planuotos Rygos netektys

Kai Klaipėdos uostas skaičiuoja ne tik padidėjusias tonas, bet ir gerokai išaugusias pajamas, kaimyniniuose uostuose nuotaikos kur kas prastesnės.

Rygos uostas per keturis mėnesius 12,27 mln. tonų. Tai 12,8 proc. mažiau nei pernai. Rygos uoste labiausiai krito rusiškų krovinių – anglių (-22,2 proc.) ir naftos produktų (-14,7 proc.) krova. Anglys Rygos uoste sudaro apie 33 proc. visų krovinių, naftos produktai - apie 25 proc. taip pat 1,3 proc. šiemet mažiau krauta ir konteinerių vertinant pagal TEU.

Daugiau Rygos uoste krauta grūdų (+38,3 proc.), trašų (+0,9 proc.).

Rygos uosto valdybos pirmininkas Andris Ameriks teigė, kad jau iš anksto buvo planuotas maždaug 10 proc. Rygos uosto krovos kritimas. Ir tokia suma buvo sumažintos planuotos Rygos pajamos iš uosto. Kritimas yra didesnis nei planuota, tačiau katastrofos dėl to Ryga kol kas nejaučianti.

A.Ameriksas vienu iš didesnio nei planuota krovos kritimo kaltininkų įvardijo Latvijos geležinkelius, kurie išlaiko pernelyg didelius krovinių gabenimo tarifus.

Dar labiau nei Rygoje Latvijoje krenta Ventspilio uosto krova. Priežastys tos pačios – Latvijos uostai pernelyg smarkiai buvo priklausomi nuo Rusijos krovos. Dabar rusiški kroviniai iš Latvijos uostų perviliojami į pačios Rusijos uostus.

Klaipėdos uostas tokį laikotarpį, kokį dabar pergyvena Latvijos uostai, pajuto 2000 metais. Tuomet iš Klaipėdos per pusmetį susiklosčius nepalankioms sąlygoms dingo rusiški metalai, kurie sudarė apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos. Reikėjo greitai persiorientuoti. Šiandien Klaipėdos uostas nebėra priklausomas nuo Rusijos krovinių.

Talinas ieško išeičių

Panašioje padėtyje kaip Rygos ir Ventspilio uostai atsidūrė ir jungtinis Talino uostas. Jo krova šiemet per keturis mėnesius mažėjo net 15 proc. Per keturis mėnesius Talino jungtinis uostas krovė 7,1 mln. tonų krovinių.

Didžiausią dalį Talino uosto krovinių sudarė rusiški naftos produktai. Jų netektys dėl to, kad šalia atsirado Rusijos Ust Lugos uostas, labiausiai ir mažina Talino, tiksliau Mugos komplekso krovą.

Taip pat Talino uoste jei antrus metus mažėja konteinerių krova. Vienintelis stabilus ir nuolat augantis krovinys Talino uoste išlieka jūrų keltais gabenami kroviniai. Taip pat Taline daugiau lankosi ir jūrų keltais plaukiančių keleivių.

Valstybės valdomo Talino uosto administracija ieško kuo pakeisti nuolat nykstančią naftos produktų krovą. Estijos ekonomika nėra didelė, todėl ji negali užpildyti išskirtinai tranzitiniame Talino uoste atsiradusių didžiulių krovos skylių.

Šiomis dienomis Talino uosto administracija paskelbė, kad Mugoje bandys paleisti prieš ketverius metus uždarytą anglių terminalą, kurį valdo kompanija „Coal Terminal AS“. Net pačioje Talino uosto administracijoje netikima, kad iš naujo paleistas anglių terminalas galės greitai padidinti Talino uosto krovą.