Pažadai liko pažadais

Kretingos gatvės 39-ajame name gyvenantis Vytautas Marcinkevičius pasakojo, kad dar praėjusių metų birželį buvo atlikti visi renovacijos darbai iš gyventojų pusės: parengtas ir patvirtintas investicinis projektas, išrinktas rangovas, tačiau viskas sustojo ir nejuda iš vietos iki šiol.

"Trūko tik finansavimo darbams. Pasirodė pranešimai, kad pinigų nėra. Aukšti pareigūnai sakė, kad reikia truputį palaukti. Vis maitino pažadais, kad tuoj pinigų bus. Taip laukiame iki šiol", – pasakojo klaipėdietis.

Pasak V.Marcinkevičiaus, namo gyventojai buvo apsisprendę imti paskolą iš banko "Swedbank".

Galiausiai paaiškėjo, kad jis nebeteiks paskolų daugiabučių namų renovacijai.

"Panašu, kad likome ant ledo. Aplinkos ministerija siūlo mums kreiptis į kitą banką, tačiau jo ir sąlygos kitos. Gyventojams reikės perbalsuoti. Abejoju, kad tiek pralaukę žmonės apskritai sutiks imtis renovacijos. Nesuprantu, kodėl Vyriausybė nusprendė perkėloje keisti arklius. Vasara įpusėjo, tuoj ruduo, vėl aiškins, kad nepalankus metas darbams", – dėstė klaipėdietis.

V.Marcinkevičiaus nuomone, "Swedbank" galėtų nepriimti naujų paraiškų paskoloms renovacijai, tačiau Vyriausybė turėtų padaryti išimtį ir leisti šiam bankui suteikti finansavimą namams, kurie jį buvo pasirinkę seniai.

"Manau, kad tai būtų teisinga ir logiška", – pabrėžė vyras.

Apgauti ir nusivylę

Dėl susidariusios situacijos gyventojai jaučiasi ir apgauti, ir dar labiau nusivylę.

"Pasitikėjome Vyriausybe, kuri aktyviai skatino renovaciją. Priėmėme sprendimą – suvienyti gyventojus tikrai nebuvo lengva. Viską pasirengėme. Tikėjome pažadais, kad jau tuoj gausime finansavimą darbams, o situacija nesikeičia", – tvirtino vyras.

V.Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad dėl niekaip neprasidedančios renovacijos gyventojai patiria nuostolių. Kiekvieną mėnesį jie moka už renovacijos projekto administravimą.

"Šiuos pinigus buvo žadama kompensuoti, bet ne daugiau nei 2 proc. investicinio projekto vertės. Jei suma viršys, patirsime nuostolių. Iš dabartinės situacijos panašu, kad tą mokestį galime mokėti ir šimtą metų", – atkreipė dėmesį klaipėdietis.

V.Marcinkevičius nusiteikęs ryžtingai. Jei patirs nuostolių, vyras žada paduoti į teismą Vyriausybę ir išsireikalauti žalos atlyginimo.

"Būsiu priverstas tai daryti. Idealiausia būtų išsireikalauti žalos atlyginimo iš konkrečių žmonių, kurie vis žadėjo ir yra atsakingi už susidariusią situaciją. Akivaizdu, kad jiems trūksta kompetencijos. Negalima taip tyčiotis iš žmonių", – pabrėžė klaipėdietis.

Vyras labiausiai bijojo, kad reikės perbalsuoti dėl banko, kuris suteiks paskolą, pasirinkimo.

"Abejoju, kad visi namo gyventojai, kurie norėjo renovacijos, sutiks ir apskritai norės renovacijos. Žmonėms jau nusibodo laukti", – pabrėžė gyventojas.

Pasiekė nemaloni žinia

Pasak įmonės "Paslaugos būstui" direktorės Reginos Uznienės, į identišką situaciją, kaip Kretingos gatvės 39-asis namas, yra patekę dar 11 šios bendrovės administruojamų daugiabučių: Rūtų g. 13 ir 15, Taikos pr. 11, Kadagių g. 13, L.Giros g. 1, Birutės g. 15, Geležinkelio g. 6, Pilies g. 1, V.Berbomo 2, Sausio 15-osios g. 3, Galinio Pylimo 7.

Visų jų gyventojai sprendimą dėl renovacijos priėmė po kovo 31-osios ir yra išsirinkę rangovus.

"Niekaip nesutariame su Vyriausybės pareigūnais, kad galėtume užbaigti šiuos objektus", – tvirtino vadovė.

R.Uznienė akcentavo, kad tiek gyventojai, tiek daugiabučių administratoriai, tiek renovuoti namus išrinktos įmonės buvo maitinami pažadais.

"Aplinkos viceministrė nematė jokių problemų. Viešai administratoriams ji rekomenduodavo gražiai kreiptis į banką, ir paskola esą bus skirta. Tačiau realybė buvo kitokia. Pinigų niekas neskyrė. Vėliau viceministrė aiškino, kad pinigų renovacijai tikrai bus pavasarį. Tikėjome ir laukėme. Dabar birželis, vis tiek viskas stovi. Gyventojai laukia nesulaukia, kada pagaliau prasidės darbai, rangovai nervinasi, kad negali pradėti dirbti", – tvirtino vadovė.

Anot direktorės, galiausiai paaiškėjo dar viena nemaloni staigmena – paskolų renovacijai nebeišduos "Swedbank", o visi minėti namai yra pasirinkę būtent šį banką.

"Apie tokią galimybę anksčiau niekas net nebuvo užsiminęs. Kad eliminuojamas "Swedbank", sužinojome iš gegužės pabaigoje gauto aplinkos viceministrės Daivos Matonienės atsakymo į mūsų paklausimą premjerui Algirdui Butkevičiui. Finansavimo minėtiems 12 namų siūloma kreiptis į Šiaulių banką", – tvirtino vadovė.

Bankų sąlygos – skirtingos

R.Uznienė pabrėžė, kad tokie pokyčiai dar labiau apsunkina situaciją.

Pasak vadovės, bankų sąlygos skiriasi. Vienas iš Šiaulių banko reikalavimų – renovacijai turi pritarti ne 50 proc.+1, o 60 proc. būstų savininkų. Taip pat jis neadministruoja išduoto kredito.

"Ši pareiga gula ant administratoriaus pečių. 20 metų turėtume sekti mokėjimus, siųsti pranešimus gyventojams. Vieno ar dviejų namų kreditus dar galime administruoti su turimomis pajėgomis, tačiau 12 namų turėtume įkurti atskirą padalinį. Mūsų buhalterija pati nesusitvarkytų. Tai padidintų gyventojų išlaidas renovacijai", – pasakojo vadovė.

Anot R.Uznienės, "Swedbank" kreditą administruoja pats, neimdamas papildomo mokesčio. Būtent ši priežastis namus renovuoti pasiryžusius gyventojus paskatino rinktis pastarąjį.

Tik vienas iš įmonės "Paslaugos būstui" administruojamų namų paskolą nusprendė imti iš Šiaulių banko.

R.Uznienė teigė, kad banko pakeitimas nėra paprastas dalykas. Namuose reikės organizuoti naujus susirinkimus, balsavimus, paruošti naujus biuletenius, žmonėms išaiškinti, kodėl to reikia.

"Visa tai užtruks daug laiko – apie pusę metų. Bijau, kad dalis žmonių ne tik gali nesutikti keisti banko, bet ir apskritai nebenorės renovacijos. Gyventojai pavargo laukti, nebetiki, kad sulauks finansavimo", – prognozavo direktorė.

Į premjerą kreipėsi du kartus

Į beviltišką situaciją dėl 12 daugiabučių namų renovacijos patekusi R.Uznienė ne kartą kreipėsi pagalbos į Aplinkos ministeriją, o nesulaukusi – į patį ministrą pirmininką.

"Prašiau, kad padarytų išimtį ir leistų šiems namams imti paskolas renovacijai iš "Swedbank". Suskaičiavau, kad reikėtų apie 4,7 mln. eurų. Tai nėra labai milžiniška suma", – kalbėjo direktorė.

Anot R.Uznienės, į raštą premjerui atsakė Aplinkos ministerija.

"Iš pirmojo atsakymo buvo akivaizdu, kad jie nesuprato mano pozicijos. Parašiau pakartotinį kreipimąsi. Į jį vėl atsakė aplinkos viceministrė. Šiame rašte ir buvo nurodyta, kad turime kreiptis paskolos į Šiaulių banką. Po tokių atsakymų norisi verkti", – tvirtino vadovė.

R.Uznienei nesuprantama, kodėl aukščiausioji šalies valdžia nenori padėti gyventojams.

"Išjudino renovacijos traukinį, o dabar visi gali eiti kur nori. Įkaitais tapo ir gyventojai, ir rangovai, ir administratoriai. Juk niekas į premjerą nesikreipia šiaip sau. Viskas iš situacijos beviltiškumo. Jei jau kreipėmės du kartus, turi suprasti, kad mums labai skauda. Gaila, kad premjeras negirdi", – dėstė vadovė.

Pasak R.Uznienės, nors finansavimas nėra gautas, viename namų – Kadagių gatvėje 13 – rangovas darbus pradėjo ir be jo. Atlikti jau beveik 50 proc. darbų.

"Kompanija sutiko finansuoti darbus, kol bus gautas finansavimas. Juk visi tikėjo, kad pinigų tuoj tuoj bus", – tvirtino direktorė.

R.Uznienė teigė, kad norą atnaujinti būstus yra išreiškę dar 50 administruojamų namų, kuriems parengti investiciniai projektai. Tačiau, pasak vadovės, net neaišku, ką pasakyti gyventojams, kada jie galėtų tikėtis darbų.

"O kas liks kaltas, kad laiku neprasideda renovacija? Tikrai ne Vyriausybė, o administratorius. Žinoma, dalis gyventojų supranta situaciją, bet dalis – ne", – apgailestavo vadovė.

Bankas neturi reikšmės?

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė situacijos, į kurią pateko mažiausiai 12 uostamiesčio daugiabučių namų, nedramatizavo. Ji informavo, kad prieš porą savaičių gauta papildoma apie 40 mln. eurų injekcija renovacijai, o nuo 2013 metų, kai startavo programa, tam skirta 700 mln. eurų.

D.Matonienė džiaugėsi, kad jau renovuota tūkstantis namų šalyje, o vien šiemet beveik 300.

"Finansiniai pajėgumai dideli tik tiek, kad viskas vyksta etapais. Namai, kurie pirmiausia viską susiderino, kurie pirmiau pasiruošė renovacijai, pirmiau gaus ir finansavimą", – dėstė viceministrė.

D.Matonienė taip pat atkreipė dėmesį, kad dar tūkstantis namų yra jau gavę finansavimą renovacijai, ir darbai vyksta.

"Jie turi spėriai dirbti, kad nebūtų užšaldomos lėšos. Dabar yra labai daug sutarčių, kurios pratęsiamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Nebaigia darbų, kaip buvo suplanavę. Atsakingai žiūrime į pajėgumus. Jei tūkstantis namų dar procese ir būtų paleista dar, akivaizdu, kad darbai nebūtų baigti laiku", – atkreipė dėmesį vicemininistrė.

Tačiau, anot D.Matonienės, nežiūrint į tai, yra pasirašyta sutartis su Šiaulių banku ir baigtos visos procedūros, kad šis išduotų paskolas renovacijai.

Taip pat baigiama derinti, kad tą patį darytų ir SEB bankas. Iš dalies paskolas teikia ir "Swedbank".

"Bus keturi tarpininkai, o nebe trys. Žmonėms jokio skirtumo, kuris bankas ar Valstybės investicinis fondas skirs lėšas. Svarbiausia, kad gautų finansavimą", – tikino viceministrė.

Džiaugėsi Klaipėdos rezultatais

D.Matonienė aiškino, kad daugiabučiuose namuose, kurie pasirinko banką, bet negauna iš jo finansavimo renovacijai, nereikės organizuoti balsavimų iš naujo.

"Tegul administratorius susisiekia su manimi. Viską aptarsime, išsiaiškinsime. Žiūrėsime, kokie galimi keliai. Pasakysiu, kur galima kreiptis. Įvertinsime kiekvieną namą konkrečiai. Žmonės tikrai nėra palikti likimo valiai. Finansavimą renovacijai jie gaus. Labai rūpinamės ir atsakingai žiūrime", – aiškino viceministrė.

D.Matonienė džiaugėsi, kad Klaipėdoje renovacija vyksta sparčiai. Nuo 2013 m. čia renovuota 50 namų. Klaipėda veržiasi į renovacijos lyderes šalyje.

"Renovacija yra iššūkis. Medalius reikėtų įteikti visiems administratoriams. Jie atlieka labai didelį ir sunkų darbą", – pabrėžė viceministrė.