Pasikeitė gyventojų požiūris

Uostamiestyje įkurtų saugios kaimynystės grupių skaičius artėja prie šimto. Jas steigia ir daugiabučių namų, ir jų laiptinių, ir individualių namų kvartalų gyventojai. Praėjusiais metais mieste tokių grupių buvo 86, prieš metus – 80.

„Žmonės tapo aktyvesni. Anksčiau saugios kaimynystės grupės būdavo kuriamos ten, kur tikrai reikia. Dabar į jas vienijasi ir tvarkingų namų gyventojai. Nori išlaikyti saugią aplinką“, – komentavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Studencova.

Pasikeitė ir požiūris į saugios kaimynystės grupes. A.Studencovos teigimu, anksčiau manyta, kad aplinkos stebėjimas – vyresnio amžiaus žmonių reikalas. Pastaruoju metu saugumui daugiabučiame name, kieme vis daugiau dėmesio skiria jauni gyventojai.

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio policija į popietę tradiciškai pakvietė aktyviausių saugios kaimynystės grupių atstovus. Išrinktas ir apdovanotas saugiausias namas. Vertintos penkios grupės. Aktyviausia pripažinta Kauno g. 29 daugiabučio namo bendruomenė.

„Vertinome, kiek gyventojai įdėjo darbo, užtikrinant saugią aplinką. Ne tik tai, kaip prižiūri savo teritoriją, bet ir kaip aktyviai bendradarbiauja su policija“, – pasakojo vyriausioji specialistė.

Užtikrins dar didesnį saugumą

Kauno g. 29 daugiabutis namas artimiausiu metu bus papuoštas apie pelnytą titulą informuojančia lenta. Laukiama, kol bus užbaigti fasado atnaujinimo darbai. Daugiabutis namas yra renovuojamas.

Šiai saugios kaimynystės grupei namų administratorių įmonių grupė „Mano būstas“ įteikė vaizdo stebėjimo kamerų sistemą ir aplinkos stebėsenos paslaugą vieneriems metams. Pastaroji gyventojams padeda užtikrinti dar didesnį saugumą gyvenamojoje aplinkoje.

Pasirinkus šią paslaugą, nakties metu kameras stebi apsaugos tarnybos „Mano sauga“ darbuotojai. Užfiksavus nusižengimą ar vykstantį nusikaltimą, į įvykio vietą išsiunčiamas apsaugos ekipažas.

Saugos tarnybos darbuotojai iš laiptinių išprašo benamius, narkomanus, kitus pašalinius asmenis, drausmina pažeidėjus patys ar perduoda juos policijai. Jeigu name nėra įrengta gaisro signalizacijos sistema, pastebėjus gaisro židinius, nedelsiant kviečiama pagalba.

Naujos technologijos kamerų fiksuojamą vaizdą taip pat galima stebėti naudojantis išmaniąja programėle telefonu arba kompiuterio ekranuose visą parą.

Vaizdo įrašai saugomi 30 dienų ir juos galima bet kada peržiūrėti. Tai ypač naudinga policijos pareigūnams, kurie tiria įvykius ir prašo pagalbos nustatant aplinkybes.

Tai pat užtikrinama ir nemokama visos įrangos techninė priežiūra. Gyventojams nieko nekainuoja pakeisti kamerą, jei kažkas ją suniokojo.

Kauno g. 29 daugiabučio namo gyventojai džiaugėsi įvertinimu ir pabrėžė, kad praktiška dovana padės dar geriau užtikrinti saugumą gyvenamojoje aplinkoje.

Išaiškino vagystę

Vaizdo stebėjimo kameras uostamiestyje įsirengia vis daugiau daugiabučių namų gyventojų. Kad ši priemonė pasiteisina, įrodo realūs pavyzdžiai. Įrengus vaizdo stebėjimo kameras, situacija kardinaliai pasikeičia ir ypač problemiškuose namuose.

Tokiais pokyčiais džiaugiasi Paryžiaus Komunos g. 2 namo gyventojai. Pastate yra įrengta 10 vaizdo stebėjimo kamerų. Gyventojai yra užsisakę ir aplinkos stebėsenos paslaugą, pasirinkę, kad saugos tarnyba situaciją sektų ir į pažeidimus reaguotų tamsiuoju paros metu – nuo 22 iki 7 val.

Įmonės „Vėtrungės būstas“ pastatų administravimo vadybininkas Evaldas Balbuckis teigė, kad šis daugiabutis anksčiau buvo miesto skauduliu. Žmonės skundėsi, kad čia gyventi nesaugu.

Name įkūrus saugios kaimynystės grupę ir įrengus kameras, situacija visiškai pasikeitė. Įrenginiai ir aktyvūs gyventojai sudrausmino pažeidėjus, abejotinos reputacijos asmenis. Šio daugiabučio namo bendruomenė pripažinta 2016-ųjų saugiausia kaimynystės grupe mieste.

Praėjusiais metais saugos tarnybos darbuotojai į negeroves Paryžiaus Komunos g. 2 name reagavo 21 kartą. Iš jų 11 kartų vyko išprašyti iš bendro naudojimo patalpų benamių ir asocialių asmenų, šešis kartus drausmino laiptinėje girtaujančius, o du – narkotikus vartojančius asmenis.

Užfiksuoti ir du chuliganizmo atvejai. Iš namo ar jo prieigų už viešosios tvarkos pažeidimus išprašyta 10 asmenų. Buvo atvejis, kai vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti įrašai policijos pareigūnams padėjo išaiškinti name įvykdytą dviračio vagystę ir sulaikyti transporto priemonę pasisavinusį asmenį.

Tokia įranga drausmina, būti tvarkingesnius skatina ir pačius gyventojus. Kameros padėjo sudrausminti nuolat vakarėlius rengusį ir gyventojų ramybę drumstusį kaimyną. Rūkantieji nebedrįsta traukti dūmo laiptinėse, nes sulaukia saugos tarnybos įspėjimo apie pažeidimą.

Tvarkingiau elgiasi ir keturkojus auginantys gyventojai, kurie taip pat gali sulaukti įspėjimo iš saugos tarnybos, jei augintinis pridergė laiptinę, o ši nebuvo išvalyta. Nesureagavus apie pažeidėjus, informuojamas namo administratorius, o jis informaciją ir vaizdo įrašus gali perduoti pareigūnams.

„Paryžiaus Komunos g. 2 daugiabutis namas visiškai pasikeitė dėl gyventojų vienybės ir vaizdo stebėjimo kamerų. Pokyčiai tuo nesibaigė. Gyventojai apsisprendė renovuoti namą, ir darbai jau startuoja. Šis daugiabutis iš miesto skaudulio virsta pavyzdiniu“, – pabrėžė E.Balbuckis.

Jam policijos atstovai praėjusiais metais įteikė padėką už indėlį, kuriant saugią aplinką mieste, aktyvų saugios kaimynystės grupių kūrimo daugiabučiuose namuose skatinimą, bendradarbiavimą.

Svarbiausia nebūti abejingais

Įmonių grupė „Mano būstas“, kuriai priklauso namų administratoriai „Danės būstas“, „Vėtrungės būstas“, „Jūros būstas“ ir „Klaipėdos būstas“, jau dešimtmetį bendradarbiauja su Klaipėdos policijos bendruomenės pareigūnais ir gyventojus kviečia kurti Saugios kaimynystės grupes.

„Gyventojų vienybė, iniciatyvumas, stebint savo aplinką, nepakantumas negerovėms – geriausia prevencinė priemonė nusikalstamoms veikoms mažinti bei saugumui gyvenamojoje aplinkoje didinti“, – akcentavo įmonių grupės „Mano būstas“ regiono vadovė Vaida Žvikienė.

Pabrėžta, kad pagrindinė veikla, kurios turėtų imtis Saugios kaimynystės programoje norintys dalyvauti gyventojai, – savo gyvenamosios aplinkos stebėjimas.

„Svarbiausia nebūti abejingais, pamačius, kad vyksta kažkas negero name ar kieme, pranešti policijai ar savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Bendravimas ir bendradarbiavimas tarp kaimynų, policijos, rūpinimasis vieni kitais – saugios kaimynystės pagrindas“, – teigė vadovė.

Pasak V.Žvikienės, iniciatyvos kurti tokias grupes galima imtis, kai name yra bent keli aktyvūs gyventojai. Policijos bendruomenės pareigūnai suteiks visą reikiamą informaciją, kaip tai padaryti, o namo administratorius – pagalbą, konsultacijas, pasiūlys priemones, kurios padės užtikrinti namo ir gyventojų saugumą.

A.Studencova pabrėžė, kad saugi kaimynystė netaps realybe, jei stengsis tik policija. Gyventojai patys rodyti iniciatyvą, kad gyvenamoji aplinka būtų saugesnė.

„Vien tik pakabinta lenta visų problemų neišspręs. Norint sukurti saugią aplinką, reikia įdėti pastangų. Svarbiausia stebėti namą, turtą, pasirodančius įtartinus asmenis ar automobilius, pranešti pareigūnams apie pažeidimus. Į saugios kaimynystės grupes susivieniję gyventojai gali išspręsti įsišaknijusias problemas“, – teigė pareigūnė.

Pasak V.Žvikienės, visi nori gyventi saugiame mieste. Prie jo kūrimo gali prisidėti kiekvienas žmogus, bendruomenė, organizacija, įstaiga ar tarnyba.

„Saugaus miesto kūrimas prasideda nuo kiekvieno mūsų. Vizija virs realybe, jei visi suvienysime jėgas – ir gyventojai, ir namų bendruomenės, ir administratoriai, ir policija, ir valdžios atstovai. Dabar renkame saugiausią namo bendruomenę. Gal netrukus šis konkursas apims kvartalus, o ateityje tapsime saugiausiu miestu šalyje“, – vylėsi vadovė.