Daugiabučių namų gyventojams pats metas pagalvoti apie šildymo sezoną. Neišgalintiems renovuoti pastatų specialistai pataria atnaujinti bent dalį šildymo sistemos. Taip pavyks ne tik sutaupyti, bet ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

Susidomėjimas renovacija auga

Sąskaitos ateinantį šildymo sezoną tradiciškai negąsdins renovuotų namų gyventojų. Pasitaiko atvejų, kai jie už šią paslaugą moka mažiau nei naujos statybos pastatuose gyvenantys klaipėdiečiai.

Įmonės "SOBO" SISTEMOS, prižiūrinčios namų šildymo ir karšto vandens sistemas, direktorius Zigmas Šlepetis tvirtino, kad gyventojų, kurie ryžtasi renovuoti namus, uostamiestyje daugėja.

Tą daryti skatina ir realūs pavyzdžiai. Šilumos sutaupymas renovuotuose namuose yra akivaizdus.
2011–2012 ir 2013–2014 metų šildymo sezonų metu vyravo panaši vidutinė oro temperatūra – 2,44 ir 2,47 laipsnio šilumos.

Pirmuoju laikotarpiu Kretingos gatvės 29, Panevėžio gatvės 13 ir 17 namai dar nebuvo modernizuoti. Pirmajame 1 kv. m šildymui vidutiniškai reikėjo 19,07, antrajame – 16,23, trečiajame – 15,01 kWh energijos. Prieš 2013–2014 metų šildymo sezoną minėtuose namuose buvo baigta renovacija.
Buvo apšiltintos pastatų sienos, pamatai, suremontuotas stogas, pakeisti langai.

Atnaujinti šilumos mazgai – vietoje senų elevatorinių mazgų įrengti nepriklausomo prijungimo automatizuoti šilumos mazgai. Pasak Z.Šlepečio, pastarasis automatiškai reaguoja į lauko temperatūros pokyčius, kas yra aktualu Klaipėdoje. Tokios sistemos ypač efektyvios pavasarį ir rudenį, kada vyrauja nepastovūs orai.

Sulaukė mažesnių sąskaitų

Minėtuose namuose taip pat buvo pakeista šildymo sistema iš vienvamzdės į dvivamzdę ir sumontuoti nauji radiatoriai. Z.Šlepečio teigimu, pastaroji užtikrina, kad kiekvieną radiatorių pasiektų vienodos temperatūros šilumnešis ir butas gautų jam reikalingą šilumos kiekį.
Ant radiatorių sumontuoti termostatiniai ventiliai. Tad gyventojai patys gali reguliuoti temperatūrą savo bute, net kiekviename kambaryje atskirai – šildytis tiek, kiek jiems reikia.

Tad 2013–2014 metų šildymo sezono metu šilumos suvartojimas minėtuose namuose sumažėjo 3–4 kartus. Kretingos gatvės 29 name vidutiniškai 1 kv. m ploto šildymui sunaudota 6,61, Panevėžio gatvės 13 – 4,19, Panevėžio gatvės 17 – 5,19 kWh energijos.

Z.Šlepetis aiškino, kad taupyti šilumą leidžia namo apšiltinimas, o šildymo sistemos renovacija – sunaudoti jos tiek, kiek reikia. Žmonės patys gali reguliuoti šilumą savo butuose.

"Iš šių namų nebesulaukėme skundų, kad yra per karšta ar per šalta. Norint pasiekti tokių akivaizdžių rezultatų, svarbu atlikti kompleksinę renovaciją", – teigė vadovas.

Direktorius pabrėžė, kad investicijos atsiperka: "Tarkime, anksčiau gyventojai už šildymą mokėjo 500 litų. Po renovacijos sąskaita yra 125 litai. Iš likusių pinigų sumokėsi už darbus ir net sutaupyti pavyks. Jei nieko nedarysi, mokėsi kaip mokėjęs 500 litų. Laikui bėgant, sąskaitos už šildymą tik didės".

Rūpintis namu būtina

Tačiau Z.Šlepetis atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie tikrai neturi finansinių galimybių renovuotis namų. Direktorius tokiais atvejais patarė atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti sistemą.

Anot Z.Šlepečio, balansiniai ventiliai reikalingi tam, kad per kiekvieną stovą pratekėtų reikalingas šilumnešio kiekis ir namas šiltų tolygiai. Jei sistema nėra subalansuota, tada vienuose butuose būna per karšta, kituose – per šalta. Tai akivaizdžiai matyti tuose namuose, kuriuose tebėra seni elevatoriniai šilumos mazgai ir šildymo sistemos nesubalansuotos.

Nepertvarkius šilumos punkto ir neįrengus balansinių ventilių siekti šilumos suvartojimo mažinimo ir užtikrinti tolygų viso pastato šildymą yra neįmanoma.

Šie darbai buvo atlikti Statybininkų gatvės 22 ir Naujakiemio gatvės 19 daugiabučiuose namuose.
2011–2012 metų šildymo sezono metu 1 kv. m ploto šildymui pirmajame name vidutiniškai buvo sunaudojama 14,30, antrajame – 13,99 kWh energijos.

Prieš 2013–2014 metų šildymo sezoną pastatuose jau buvo įrengti nepriklausomo prijungimo automatizuoti šilumos mazgai ir stovuose sumontuoti balansiniai ventiliai.

Statybininkų gatvės 22 name vidutinis šilumos, reikalingos apšildyti 1 kv. m plotą, kiekis sumažėjo iki 11,84 kWh, Naujakiemio gatvės 19 – 11,22 kWh. Šilumos sutaupymas pirmame name siekė 20, antrame – 25 proc.

"Gal šie skaičiai ir nėra labai dideli, bet rezultatas yra", – pabrėžė direktorius.

Z.Šlepetis tvirtino, kad svarbiausia nestovėti vietoje ir rūpintis savo namu. Laiko įsirengti naują automatizuotą šilumos mazgą ir subalansuoti šildymo sistemą dar yra pakankamai.

Konsultuoja nemokamai

Šiltuoju metų laiku dalis gyventojų savo butuose keičia radiatorius. Z.Šlepetis žmonėms, kurie nežino, kaip tai padaryti, patarė pasikonsultuoti su įmonėmis, kurios prižiūri daugiabučio namo šildymo sistemą.

"Tikrai pakonsultuosime, viską paaiškinsime. Konsultacija nieko nekainuoja. Netinkamai atlikus darbus, gali kilti problemų – nauji radiatoriai gali blogai šilti, taip pat gali sutrikti šildymas kaimyniniuose butuose", – įspėjo direktorius.

Nustačius tokius atvejus, kai šildymo prietaisai pakeisti be projekto, būstų savininkų reikalaujama išspręsti problemą. Kartais tenka ir sumontuotus įrenginius pakeisti naujais, tinkamais butui. Tad, anot Z.Šlepečio, žmonės sumoka du kartus.

"Todėl geriau yra pasikonsultuoti iš anksto. Nukreipsime, kas gali tinkamai atlikti darbus, suteikti garantiją", – patarė direktorius.

Šiltuoju metų laiku atliekami ir šildymo sistemų praplovimai. Šiuos darbus reikia atlikti kas ketverius metus. Priešingu atveju dėl vamzdžiuose ir radiatoriuose susikaupusių nuosėdų sutrinka šilumnešio cirkuliacija ir suprastėja šildymas.