Mokytojų bus nedaug

Iš viso Lietuvoje 16-oje universitetų ir 18-oje kolegijų studijas nuo šio rudens pradės per 19 tūkst. pirmakursių, beveik 600 daugiau nei pernai.

Bendras priėmimas įvyko į 565 programas.

Daugiausia, tai yra – kas penktas būsimasis pirmakursis rinkosi socialinių mokslų studijų krypčių grupės programas.

Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė per 12 proc. priimtų asmenų.

Trečioje vietoje – sveikatos mokslų, po jos – humanitarinių mokslų grupė ir galiausiai – inžinerijos mokslai, kuriuos pasirinko vos 8,6 proc. pirmakursių.

Kolegijose būsimieji studentai rinkosi verslo ir viešosios vadybos studijų programas, sveikatos bei inžinerijos mokslus.

Yra specialybių, kuriose surinktos studentų grupės, bet profesijos išlieka ne itin populiarios.

Pavyzdžiui, pirmakursių būsimųjų pedagogų Lietuvoje šiemet yra vos 5 proc.

Kolegijose – spartus augimas

Daugiausia pirmakursių studentų surinko Vilniaus universitetas (3 390), Kauno technologijos universitetas (1 114) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 033).

Klaipėdos universitete šiemet mokslus pradės 271 pirmakursis, 45 daugiau nei pernai, 184 iš jų studijuos valstybės finansuojamose vietose, likusieji už mokslus turės sumokėti patys.

O štai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla šiais metais sulaukė 15 proc. mažiau norinčiųjų studijuoti šioje įstaigoje.

Jūrinių profesijų programas šiais metais čia pasirinko 127 būsimieji pirmakursiai.

Beveik pusė klaipėdiečių, šiemet įstojusių į kolegijas ar universitetus, rinkosi studijas būtent Klaipėdos aukštosiose mokyklose.

Valstybės finansuojamose vietose studijuos 40 studentų, nefinansuojamose – 87.

Kiek didesniu skaičiumi studentų nei pernai šiais metais gali pasigirti Klaipėdos valstybinė kolegija, kurioje valstybės finansuojamose vietose mokslus pradės 313 pirmakursių, o nefinansuojamose – 473 studentai.

Lietuvos verslo kolegijoje, kuri filialus turi Klaipėdoje ir Vilniuje, šiemet sutartys pasirašytos su 171 būsimuoju pirmakursiu. Visos vietos nefinansuojamos valstybės.

O Socialinių mokslų kolegijoje, kurios filialai yra ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Klaipėdoje, šiais metais būsimų pirmakursių 17 proc. daugiau nei pernai, tai yra 1 181. Čia taip pat nėra valstybės finansuojamų vietų.

Studijos – arčiau namų

Studijas Klaipėdoje rinkosi daugiausia Vakarų Lietuvos regiono gyventojai.

Tačiau yra būsimųjų pirmakursių ir iš Vilniaus ar Kauno miestų, Utenos, Zarasų, Švenčionių.

Nė vieno būsimo studento Klaipėdos mokyklose nėra iš pietinių šalies savivaldybių – Trakų, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Prienų, Birštono, Kalvarijos.

Taip pat studijų Klaipėdoje šiemet nepasirinko nė vienas ukmergiškis, rokiškėnas, Ignalinos ar Molėtų rajonų gyventojas.

Studijos uostamiestyje šiemet nesuviliojo ir nė vieno neringiškio.

O štai beveik pusė klaipėdiečių, šiemet įstojusių į kolegijas ar universitetus, rinkosi studijas būtent Klaipėdos aukštosiose mokyklose.