Nuo birželio 14 d. Lietuvoje „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso pradėti skiepyti 12–15 metų vaikai.

Iki tol Lietuvoje skiepytis galėjo visi vyresni nei 16 metų gyventojai.

Registruotis skiepui paaugliai gali patys arba juos užregistruoti gali artimieji.

Tačiau į vakcinacijos centrą vaikas turi atvykti su vienu tėvų ar globėjų – tai reiškia sutikimą skiepyti vaiką.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šio amžiaus grupėje persirgusiųjų COVID-19 yra apie 4 proc.

Paaugliai raginami skiepytis, nes tai itin svarbu, kad moksleiviai galėtų saugiai grįžti į mokyklas rudenį.

Anot medikų, be vaikų pasiekti 70 proc. imunizaciją, sustabdyti ligą, užkirsti kelią mutacijoms beveik neįmanoma.

Jeigu vaiko nuomonė dėl vakcinacijos nesutampa su tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų nuomone, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis dokumentuotų, jog asmuo gali teisingai įvertinti savo sveikatos būklę. Gavęs tokį dokumentą, vaikas gali savarankiškai registruotis skiepui ir pats atvykti į vakcinacijos centrą.

Vis dėlto Klaipėdoje vaikų vakcinacija – vangi, per dvi savaites pasiskiepijo vos 4 proc. 12–15 metų paauglių.

Tai yra mažiau nei Lietuvos vidurkis (6,7 proc.), beveik keturis kartus mažiau nei Vilniuje, kur vakcinuota jau 14,5 proc. vaikų, ir du kartus mažiau nei Kaune ir Palangoje.

„Lietuvoje iš viso paskiepyta beveik 44 proc. gyventojų, tai Klaipėdoje – tik 35,3 proc. Aktyviausiai skiepijosi nuo 65 iki 79 metų amžiaus, o darbingo amžiaus žmonių vakcinuojasi vangiau, galbūt jie tą statistiką gadina. Suaugusiųjų požiūris į skiepus turi įtakos ir vaikams, todėl tokia statistika nestebina. Viskas priklauso nuo požiūrio“, – kalbėjo Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.